TAI ĮDOMU
Forumo taisyklės
Šventės, poilsis, gimtadieniai i ir kitos su to susijusioms temoms bendravimas
Šventės, poilsis, gimtadieniai i ir kitos su to susijusioms temoms bendravimas
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Skrydžiui startuoti kojomis, pasirodo, galima jau ne tik paramotoru ar skraidykle...
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Nei dirižablis, nei lėktuvas... Balionsparnis? . Faktas, kad sunkesnis už orą, nors matyti, jog balionas-sparnas
pripildytas lengvesnių už orą dujų (ore kabo pats). Kad šiam keistam lakiojimo aparatui svarbi ir aerodinaminė
jėgai, išduoda raudonais siūlais nukabinėtas "balionsparnio" paviršius (aptekančio oro srauto tyrimams).
pripildytas lengvesnių už orą dujų (ore kabo pats). Kad šiam keistam lakiojimo aparatui svarbi ir aerodinaminė
jėgai, išduoda raudonais siūlais nukabinėtas "balionsparnio" paviršius (aptekančio oro srauto tyrimams).
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 460
- Užsiregistravo: 08 Spa 2012 21:15
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1975-Rgs-23
- Miestas: VILNIUS
Re: TAI ĮDOMU
Tik vieno nesupratau,-kaip jis vairuojamas,lyg matosi ,kad viskas nejudama.........varikliu.....
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Vakas Kanadoje pirmą bandomąjį skrydį atliko elektrinės komercinės aviacijos pirmagimis - 750 a.g. elektrinio variklio varomas
DHC-2 "Beaver" (Bebras). Tiesa, tai nėra 100% inovatyvus orlaivis, o nuo praeito šimtmečio vidurio gerai žinomo kanadientiško
lėktuvo modifikacija. Pirmieji "Bebrai" turėjo žvaigždinius stūmoklinius 450 a.g. variklius. Vėliau atsirado 680 a.g. turbopropelerinis
variantas DHC-2T "Turbo Beaver". Na, o dabar dar ir elektra. Vienu pakrovimu lėktuvas gali nuskristi iki 160 km (30-40 min.) Jeigu sertifikacija vyks sklandžiai, po 2-3 metų tikimasi šiuo lėktuvu pradėt reguliariai skraidinti keleivius. Dėl ženkliai mažesnių
elektrinių lėktuvų eksploatacijos sąnaudų bilietai turėtu atpigti net 50-80% (nors troleibusų ir autobusų bilietų kainos, bent jau pas
mus, tai nesiskiria... ).
Video apie pirmąjį elektrinio "bebro" sktydį:
DHC-2 "Beaver" (Bebras). Tiesa, tai nėra 100% inovatyvus orlaivis, o nuo praeito šimtmečio vidurio gerai žinomo kanadientiško
lėktuvo modifikacija. Pirmieji "Bebrai" turėjo žvaigždinius stūmoklinius 450 a.g. variklius. Vėliau atsirado 680 a.g. turbopropelerinis
variantas DHC-2T "Turbo Beaver". Na, o dabar dar ir elektra. Vienu pakrovimu lėktuvas gali nuskristi iki 160 km (30-40 min.) Jeigu sertifikacija vyks sklandžiai, po 2-3 metų tikimasi šiuo lėktuvu pradėt reguliariai skraidinti keleivius. Dėl ženkliai mažesnių
elektrinių lėktuvų eksploatacijos sąnaudų bilietai turėtu atpigti net 50-80% (nors troleibusų ir autobusų bilietų kainos, bent jau pas
mus, tai nesiskiria... ).
Video apie pirmąjį elektrinio "bebro" sktydį:
- TomASAlytus
- Site Admin
- Pranešimai: 172
- Užsiregistravo: 23 Spa 2017 08:07
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 2007-Spa-23
Re: TAI ĮDOMU
Labai abejoju akumuliatoriu saugumu
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Dėl ličio baterijų suagumo diskutuojama jau senokai. Elektros jėgainių gerbėjai tvirtina, kad gaisro pavojus,
naudojant benziną, žymiai didesnis, nei tikimybė užsidegti ličio baterijoms. Pastarųjų rizika labai priklauso
nuo naudojamo elektrolito (skystas elektrolitas - pavojingesnis). Pvz, LiFePo baterijos pripažintos saugiomis,
bet ju energetinė talpa - pastebimai mažesnė už LiPo ar LiIon akumuliatorius. Pagrindine elektrinių jėgainių problema iki šiol lieka vis dar nepatenkinamai didelė "elektrinio kuro" (tiksliau -
elektrinio kuro bakų) masė. Vienas kilogramas šiam laikmečiui moderniausios ličio baterijos tegali sukaupti
kiek daugiau, nei 300 Wh. Palyginimui - iš 1 kg benzino išgaunama apie 12000 Wh, t.y. - net 40 kartų daugiau.
Jei vidaus degimo variklis sugeba panaudoti tik apie 30% degalų energijos, visvien tai sudaro 4000 Wh/kg.
naudojant benziną, žymiai didesnis, nei tikimybė užsidegti ličio baterijoms. Pastarųjų rizika labai priklauso
nuo naudojamo elektrolito (skystas elektrolitas - pavojingesnis). Pvz, LiFePo baterijos pripažintos saugiomis,
bet ju energetinė talpa - pastebimai mažesnė už LiPo ar LiIon akumuliatorius. Pagrindine elektrinių jėgainių problema iki šiol lieka vis dar nepatenkinamai didelė "elektrinio kuro" (tiksliau -
elektrinio kuro bakų) masė. Vienas kilogramas šiam laikmečiui moderniausios ličio baterijos tegali sukaupti
kiek daugiau, nei 300 Wh. Palyginimui - iš 1 kg benzino išgaunama apie 12000 Wh, t.y. - net 40 kartų daugiau.
Jei vidaus degimo variklis sugeba panaudoti tik apie 30% degalų energijos, visvien tai sudaro 4000 Wh/kg.
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Įdomu, ar seną taršų motociklą perdarius į elektrinį irgi būtų galima tikėtis 1000 Eur valstybės dotacijos
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Elektrinė tema gal jau ir pradeda nusibosti, tačiau faktas, kad kompiuterinė grafika fantazuotojams suteikia beveik neribotas
galimybes. Na štai, daba jau ir Hyundai nusprendė neatsilikti nuo transporto visuotinio elektrifikavimo vajaus, kartu su Uber
kompiuteryje nupiešdami savo "netolimos ateities" VTOL oro taksi variantą. Kuriuo kampu bežiūrėtum, - vieni propeleriai... Daugiau info: https://electrek.co/2020/01/07/uber-hyu ... 6s3w0oNv50
galimybes. Na štai, daba jau ir Hyundai nusprendė neatsilikti nuo transporto visuotinio elektrifikavimo vajaus, kartu su Uber
kompiuteryje nupiešdami savo "netolimos ateities" VTOL oro taksi variantą. Kuriuo kampu bežiūrėtum, - vieni propeleriai... Daugiau info: https://electrek.co/2020/01/07/uber-hyu ... 6s3w0oNv50
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 460
- Užsiregistravo: 08 Spa 2012 21:15
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1975-Rgs-23
- Miestas: VILNIUS
Re: TAI ĮDOMU
Žiūrint į ateitį ,propai atpigs .......
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Neilgas, bet įdomus video, akivaizdžiai parodantis, kaip veikė sovietinė informavimo sistema, naujienas pranešdavusi tik po įvykio ir pateikdavusi tik tuos faktus, kurie buvo palankūs propagandai. Tiesa, V.Komarovo žūties (Sojuz 1) 1967 m. sovietai nuslėpti nesugebėjo. Tačiau po to sekusios jungtinės Sujuz 2 ir Sojuz 3 misijos problemos (susijungti kosmose laivams nepavyko) buvo sėkmingai pridengta pompastišku G.Beregovojaus sutikimu (atmintyje dar yra išlikusi tuometinė TV transliacija). Turbūt ne veltui jam buvo suteiktas SSSR didvyrio vardas - kaip ten bebūtų, jis pirmas, išlikęs gyvas, skrendant naujuoju Sojuz kosminiu laivu. O susijungimas kosmose galiausia pavyko tik Sojuz 4/Sojuz 5 misijos metu ir 2 kosmonautai net sėkmingai perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą, tačiau... tik per atvirą kosmosą (žiūr nuo 3:33). Nors visa tai atrodė keistai, tačiau oi kiek tuomet buvo trimituojama per sovietų žiniasklaidos priemones! Po šio kosminio "abordažo" laivams atsiskyrus, Sojus 4 su trimis kosmonautais netrukus sėkmingai nusileido. O vienatvėje likusio B.Volynovo skrydis su Sojuz 5 vos per plauką nesibaigė tragedija - laiku neatsiskyrus įrangos moduliui (nesuveikė nekokybiški atkabinimo mazgai) į atmosferą įskridęs kosminis laivas apsisuko priešingai, nuleidžiamąjį aparatą nukreipdamas ta puse, kur nėra terminės apsaugos skydo (žiūr. nuo 6:15). Visa laimė, kad nuo karščio sprogę vandenilio peroksido bakai abu modulius galiausia vis tik atskyrė. Nuo įrangos modulio pagaliau išsilaisvinęs nusileidimo aparatas atsisuko reikiama kryptimi ir pasileido žemyn, bet jau balistine trajektorija. Tačiau prieš tai kurą išnaudojusi orientacijos sistema negalėjo sustabdyti nusileidimo aparato sukimosi pagal išilginę ašį. Tai grėse stabdymo parašiuto stropų susisukimu, kas vėliau ir įvyko. Laimė, stropos nesusisuko tiek, kad visiškai "užgesintų" kupolą (9:40). Tempimo jėgos galiausia sustabdė nusileidimo kapsulės sukimąsi ir perorientavo "atsivyniojimui" atgal. Dėl pradžioje nepilnai išsiskleidusio parašiuto žemėjimas vis tik buvo greitesnis. "Besivyniojant" kapsulei, minkšto nusileidimo sistema suveikė prastai - į žemę atsitrenkta didesniu greičiu bei neįprastu kampu. Dėl stipraus smūgio G.Volynovas veidu bumptelėjo į prietaisų lentą, susilaužydamas žandikaulį bei išsimušdamas kelis dantis. Bet liko gyvas... Nusileidus, maždaug, 600 km nuo planuotos vietos, teko laukti atvykstant gelbėtojus. O sausio mėn. Kazachstano stepėse nešilta. Visa ši dramatiška istorija vaizdžiai pateikta žemiau (nesunku suprasti net ir nežinant anglų k.), tačiau tikrieji faktai paaiškėjo tik dabar...
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Aerodrift'as ...
Re: TAI ĮDOMU
Kadangi tai vyksta ne danguje,už huliganiška vairavima atimti vairuotojo pazymejima .
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Naujausios Airbus idėjos - kažkuo panašios į pirmuosius žmonių kurtus skraidymo aparatus, akivaizdžiai kopijuojančius paukštį.
Tačiau dabar visa tai jau smarkiai "atskiesta" moderniomis šio laikmečio technologijomis... https://www.airbus.com/newsroom/news/en ... neers.html
Tačiau dabar visa tai jau smarkiai "atskiesta" moderniomis šio laikmečio technologijomis... https://www.airbus.com/newsroom/news/en ... neers.html
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Greičiausias būdas ratams nuplauti...
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Pageidaujantiems "baisulinio greičio" (tiksliau - pagreičio)
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Daugiarotoriniai (multi-rotor) skrajojimo aparatai pastaruoju metu progresuoja, bene, labiausiai. Ir šiam dinamiškam
procesui daugiausia įtakos turi 2 veiksniai - kompiuterizacija bei elektros jėgainių tobulėjimas. Abiejų energijos šaltinis
yra tas pats, t.y. - elektra, todėl ir darni "smegenų-raumenų" sąveikia realizuojama papraščiau, nei kad, pvz, komiuterio
"suporinimas" su vidaus degimo varikliu. Jei klasikinės schemos orlėkio pasyvų stabilimą lemia aerodinaminės jėgos, tai
daugiarotorinis aparatas yra absoliučiai priklausomas nuo kompiuterio. Pastarasis valdo viską, atatinkamai reaguodamas
į žmogiškas komandas arba jas ignoruodamas, jei kuris nors "piloto" veiksmas, anot kompiuterio, būna perdaug pavojingas.
Visa tai vadinama "fly-by-wire" sistema, kuri iki daugiarotorinių "žaisliukų" (populiarai vadinamu "dronais") atsiradimo buvo
naudojama tik kariniuose, o netrukus ir civiliniuose komercines aviacijos orlaiviuose. Bet, kiap sakoma, apetitas didėja
bevalgant - multi-rotoriai vis didėja, aiškiai pretenduodami artimiausiu metu pradėt skraidinti jau ir žmones. Vienas
pavyzdžių - žemiau esančiame video. Tiesa, jo pradžia gan nuobodi (daug plepalų), o realus veiksmas prasideda nuo 10-os
minutės. Aparato korpusas - anglies pluošto, tiesiog "pasiskolintas" iš F-1 bolido, atmetus nereikalingas dalis. Žmogaus
vietą kol kas dar užima manekenas. Pabaigoje net pademonstruojamos pretenzijos į nerangią akrobatiką, su kuria sugeba
susidoroti šio ultramodendaus lakiojimo aparato kompiuteris. Ketinant skraidinti žmogų, pastarasis neabejotinai bus
dubliuojamas, kad netikėtai sutrikus elektroninėms "smegenims", valdymą perimtų atsarginis kompiuteris, - be jo toks
orlėkis imtų skristi ne ką geriau už plytą ar fortepijoną...
procesui daugiausia įtakos turi 2 veiksniai - kompiuterizacija bei elektros jėgainių tobulėjimas. Abiejų energijos šaltinis
yra tas pats, t.y. - elektra, todėl ir darni "smegenų-raumenų" sąveikia realizuojama papraščiau, nei kad, pvz, komiuterio
"suporinimas" su vidaus degimo varikliu. Jei klasikinės schemos orlėkio pasyvų stabilimą lemia aerodinaminės jėgos, tai
daugiarotorinis aparatas yra absoliučiai priklausomas nuo kompiuterio. Pastarasis valdo viską, atatinkamai reaguodamas
į žmogiškas komandas arba jas ignoruodamas, jei kuris nors "piloto" veiksmas, anot kompiuterio, būna perdaug pavojingas.
Visa tai vadinama "fly-by-wire" sistema, kuri iki daugiarotorinių "žaisliukų" (populiarai vadinamu "dronais") atsiradimo buvo
naudojama tik kariniuose, o netrukus ir civiliniuose komercines aviacijos orlaiviuose. Bet, kiap sakoma, apetitas didėja
bevalgant - multi-rotoriai vis didėja, aiškiai pretenduodami artimiausiu metu pradėt skraidinti jau ir žmones. Vienas
pavyzdžių - žemiau esančiame video. Tiesa, jo pradžia gan nuobodi (daug plepalų), o realus veiksmas prasideda nuo 10-os
minutės. Aparato korpusas - anglies pluošto, tiesiog "pasiskolintas" iš F-1 bolido, atmetus nereikalingas dalis. Žmogaus
vietą kol kas dar užima manekenas. Pabaigoje net pademonstruojamos pretenzijos į nerangią akrobatiką, su kuria sugeba
susidoroti šio ultramodendaus lakiojimo aparato kompiuteris. Ketinant skraidinti žmogų, pastarasis neabejotinai bus
dubliuojamas, kad netikėtai sutrikus elektroninėms "smegenims", valdymą perimtų atsarginis kompiuteris, - be jo toks
orlėkis imtų skristi ne ką geriau už plytą ar fortepijoną...
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Štai, pasirodo, kiek įvairiausių e-orlėkių projektų dabar jau vystoma "ant svieto". Net ir neskaitantiems angliškai, tų gausių idėju bent jau paveikslėlius galima pamatyti... Nepaisant įvairovės, visi šie aparatai pasižymi dviem identiškomis savybėmis - elektros jėgaine ir vertikalus pakilimo bei nusileidimo galimybe. Todėl visi jie yra multi-rotoriniai, akivaizdžiai pretenduojantys atlikti miestų oro taksi funkciją: https://newatlas.com/aircraft/evtol-air ... T-y-9yTXxE
Nors praeito šimtmečio viduryje reaktyviniai varikliai ir sukėlė revoliuciją aviacijoje, panašu, kad dabar artėja propelerių renesansas...
Nors praeito šimtmečio viduryje reaktyviniai varikliai ir sukėlė revoliuciją aviacijoje, panašu, kad dabar artėja propelerių renesansas...
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Didžiausio elektrinio orlėkio titulą šiuo metu perėmė elektrifikuota Cessna 208 Caravan.
https://www.youtube.com/watch?v=7C5TWPB ... cV_YH1hlvo
Batareikų energijos kol kas užtenka tik 30 min skrydžio. Bet yra galimybė papildomas baterijas montuoti po "pilvu", kur įprastai
kabinamas krovinių konteineris
https://www.youtube.com/watch?v=7C5TWPB ... cV_YH1hlvo
Batareikų energijos kol kas užtenka tik 30 min skrydžio. Bet yra galimybė papildomas baterijas montuoti po "pilvu", kur įprastai
kabinamas krovinių konteineris
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: TAI ĮDOMU
Tuokart - žymiai mažesnis, bet panašu, kad jau realiai galintis veikti elektrinis transportas. Pradžiai - vaistų siuntos
į ligonines, o vėliau, žiūrėk, jau ir su "Barbora" pradės konkuruoti ...
į ligonines, o vėliau, žiūrėk, jau ir su "Barbora" pradės konkuruoti ...