Tarptautiniai VGC sąskrydžiai vyksta kasmet, kuriuoje nors Europos šalyje, Ši tradicija tęsiasi jau 45 metus ir 2017 metgų
renginys vyko Vengrijoje, šalia pramoninio Dunaujvaros miesto. Lietuvą tuokart atstovavo dviguba - 2 šeimų komanda.
Jauniausiam mūsų šalies dalyviui - Reinhardui Ivanauskui - vos pusantrų metų. Po aerodromą dažniausia jis važinėdavo
"specialiuoju", Linos Ivanauskienės valdomu transportu.
Žemiau - Linos reportažas apie renginį:
Rugpjūčio 1-10 dienomis Vengrijoje, Dunaújváros aerodrome vyko jubiliejinis 45-asis Tarptauninis VGC Ralis. Jame dalyvavo daugiau
nei 100 pilotų su daugiau nei 60 senovinių orlaivių, suvažiavusių iš viso pasaulio. Sklandytuvai stebino savo išskirtinėmis formomis,
spalvomis ir unikalumu.
Šio sąskrydžio metu dalyviai galėjo grožėtis net dvejais MINIMOA sklandytuvais. Lietuviams labiau žinomi kaip BIRŽIETIS vardu.
Lenkti it gulbės sklandytuvo sparnai priverčia aikčioti kiekvieną, stebint jį tiek ant žemės, tiek grakščiai sklendžiant danguje.
Nepaliko abejingų ir DSF Habicht akrobatinis pasirodymas Nacionalinio vakaro metu, atliekamas Christoph Zahn. Nuaidintys piloto džiaugsmingi
šuksniai baigiant pasirodymą kelių metrų aukštyje, priverčia visus atsakyti tuo pačiu ir palydėti pilotą garsiais plojimais bei ovacijomis.
Netrūko ir vadinamųjų oldtimer‘ių pasirodymų. R-18 KANYA su polikarpovo Po -2 varikliu ore skambėjo taip tarsi virš galvų skraidytų mūsų
garsios ANBO eskadrilės lėktuvas. Stebėtis privertė ir garsus PZL-101 Gawron pasisveikinimas iš dangaus atskriejęs tiesiai virš galvų.
O labiausiai stebino ir daugumą dalyvių žavėjo kas vakarą į orą kylančių net trijų AN-2 gausmai. Šie dideli ir garsūs lėktuvai
Vengrijoje vis dar naudojami laukų tręšimui.
Kasmetinis renginys šiemet labai gerais sklandymui orais visgi nelepino. Oro temperatūra svyravo tarp 38 - 42 C.
Štai čia jau įsiterpsiu ir aš - buvo taip karšta, kad jau antrąją renginio dieną nuvažiavom į parduotuvę pirkti pripičiamo baseino.
Dėl kasdieninių alinančių karščių laiko jame teko praleisti, turbūt, daugiau, nei sklandytuvo kabinoje.
Baseinas kartu atlikdavo dar ir šiokią-tokią gėrimų aušinimo funkciją...
Aerodromo apylinkės vaizdingumu, deja, nepasižįmėjo. Šiaurėje, vos už kelių kilometrų pramoninis Dunaujvaros miestas (kažkas
panašaus į mūsų Elektrėnus) su didžiule metalo gamykla iš kurios kaminų dieną-naktį rūkdavo tamsūs dūmai (vengrai tvirtino, kad
dabar gamykla tedirba vos 10% pajėgumu). Iš kitos pusės - atominė elektrinė. 3 km į rytus nuo aerodromo teka Dunojaus (každada
žydro) upė. Į vakarus - laukai, kiek akys temato. Žodžiu aerodromo "panorama" akį nelabai tedžiugino: .
Pakilus aukščiau (jeigu pavykdavo "prasimušt" pro nuolat tvyrojusią inversiją) Dunaujvaros mieste aiškiai matėsi didžiulis
vienodos - rūdžių spalvos plotas su stambiais pastatais - minėtos metalo gamyklos teritorija. Įdomu, kaip visa tai atrodė
įmonei veikiant 100% pajėgumu?
Bus daugiau
VGC Rally 2017
Forumo taisyklės
Kas ir kur Skraido
Kas ir kur Skraido
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
VGC Rally 2017
Paskutinį kartą redagavo Reno 22 Rgp 2017 14:10, redaguota 1 kartą(us).
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 1851
- Užsiregistravo: 18 Spa 2012 17:10
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1978-Bir-03
Re: VGC Rally 2017
Tęsinys (Linos Ivanauskienės įspūdžiai, tik padarkyti mano komentarais):
Patekėjus saulei, jau po valandos palapinėje tapdavo taip tvanku, kad visi miegai išgaruodavo. Pirmoji mintis išlindus laukan -
greičiau į baseiną! Tik po to pradedi galvot apie puodelį rytinės kavos. Panašiai elgėsi ir olandai... Ryte virš aerodromo jei ir pasirodydavo keli nudriskę debesėliai, ilgiau, kaip iki vidurdienio jie "neišgyvendavo". Apie 12-13 val.
dangus eilinį kartą "nuplikdavo" iki mėlynumo, tad bene vienintelis būdas vidury aerodromo išvengti kaitros - susirast šešėlį po
dar nepakilusio sklandytuvo sparnu. Nepaisant šių klimatinių oro sąlygų Benui ir man pavyko pasimėgauti nors ir trumpais bet širdį džiuginančiais skrydžiais. Vieną
dieną Benui pavyko išsilaikyti ore net 3,5 val skriejant su Grunau Baby IIB. Buvo ir tokių pilotų, kurie esant 500 metrų "padui"
(aukščiau termikai neprasimušdavo dėl inversijos) skriejo net 5 valandas. Sąskrydžio metu pilotai dalinosi savo technika, tad
lietuviams teko galimybė išbandyti ore sklandytuvus Pik-5c, Standard Austria bei dvivietį Ka-4 savybes. Pastarąjį mums su
Martynu geranoriškai patikėjo Olandiijos VGC nariai. Tai buvo antrasis mūsų bandymas paskristi su Ka-4 Rhönlerche (skrydis dieną prieš neįvyko dėl netikėtai užsidegusio lėktuvo,
turėjusio mus pakelti į orą, bet apie tai vėliau). ANtras kartas nemelavo ir tądien pavyko pakilt net iki 1400 m, bet po valandą
trukusio termikų "polioravimo" sūnaus vestibuliarinis aparatas pradėjo streikuoti. Liepiau perimti vairolazdę ir Martyno savijauta
greitai susitvarkė, "maišelio" neprireikė, bet buvo priimtas sprendimas grįžtį į aerodromą.
Gerokai įspūdingesni buvo skrydžiai su Pik-5c ir Beno puikiai atrestauruotu Grunau Baby IIB (tokiais skraidė ir tarpukario Lietuvoje). Abu minėti sklandytuvai yra su atviromis kabinomis, tad tvyrant vengriškiems karščiams juose kuo puikiausiai jaučiausi
skrisdamas trumpomis rankovėmis ir "plika" galva - tikrai nebuvo šalta. Gaila, kad su šiais egzotiškais "paukščiais" pakilt aukščiau 700 m nepavyko. Bet skrydis su Grunau Baby IIB išėjo ilgiausias,
kiek man pavyko šiumetinio sąskrydžio metu - 1 val. 19 min. Unikalūs buvo ir rytiniai turgeliai prieš brifingą, kurių metu mūsų pilotai įsigijo prietaisų būsimiems projektams, knygų bei
kitų suvenyrų atminčiai. Dalinosi informacija bei sukaupta patirtimi vieni su kitais. Visų laukiamas Tarptautinis vakaras
pranoko mūsų lūkesčius. Lietuviai turbūt pirmą kartą gamino šaltibarščius užsienio draugams. Mūsų nuostabai šaltibarščiai
buvo suvalgyti greičiausiai (nors buvome paruošę 2 didelius kibirus) ir mūsų stalas liko tuštutėlis PIRMAS. Dauguma juokavo,
kad lietuvių stalas neoficialiai pripažintas geriausiu :), o mūsų šios idėjos autorė ir šefė Giedrė Samulėnienė sulaukė begalo
daug pagyrų ir liaupsių. Iš tiesų buvo begalo skanu. O šakotis (jį atsivežam keik pamenu save dalyvaujant VGC sąskrydžiuose),
kuris keliauja su mumis kasmet, buvo išgraibstytas iki paskutinio trupinėlio. Deja, nepavyko išvengti ir nelaimių. Vieną ypatingai karštą dieną starto vietoje ant žemės dėl, greičiausiai, žmogiškosios klaidos
užsidegė lėktuvas, buksiruojantis sklandytuvus. Tuo metu prie jo kaip tik buvo prikabintas sklandytuvas su Lietuvių ekipažu.
Džiugu, bent tiek, kad pavyko išvengti aukų bei sužeistųjų. Lėktuvo pilotas su keleiviu spėjo išsiropšti iš kabinos, o sklandytuvą
nuo degančio lėktuvo skubiai atstūmė šalia buvę sąskrydžio dalyviai, mums su Martynu dar sėdint Ka-4 kabinoje. Šis netikėtas
"fejerverkas" truko neilgai - lėktuvas Ballanca Scout visiškai supleškėjo per 3-4 min. (gaisrininkai atvyko, maždaug, per 10 min). Vakare, saulei jau besileidžiant, kaitra atslūgdavo, tad galėdaviai ramiai pasižvalgyt po aerodromą bei apžiūrėti į renginį atvežtą techniką. Vengrai Dunaujvaros pristato kaip didžiausią jų šalies sportinį aerodromą. Tačiau jau važiuojant pro vartus pasitinka
socialistinius-militaristinius, t.y. - visuotinio deficito laikus menantis monumentas - ant storo vanzdžio "pamautas" Mig-15. Greta styro gausiai įstiklintas skrydžių valdymo bokštas, kurį vengrišką vasarą būtų galima naudot, na, nebent, kaip daugiaaukštį šiltnamį... Labai primena karinį aerodromą, tačiau asfaltuoto pakilimo tako Mig'ams nėra... Žodžiu, - keistoka vieta VGC sąskrydžiui. Ralio metu neskraidymo dienomis buvo aplankytas ir legendomis apipintas Balatono ežeras, prie Šiofoko miesto.
Dalis Lietuvos komandos aplankė ir Budapeštá bei jo apylinkes. Sąskrydis įvyko! Iki susitikimo kitąmet Stendal aerodrome, Vokietijoje!!! PABAIGA
Patekėjus saulei, jau po valandos palapinėje tapdavo taip tvanku, kad visi miegai išgaruodavo. Pirmoji mintis išlindus laukan -
greičiau į baseiną! Tik po to pradedi galvot apie puodelį rytinės kavos. Panašiai elgėsi ir olandai... Ryte virš aerodromo jei ir pasirodydavo keli nudriskę debesėliai, ilgiau, kaip iki vidurdienio jie "neišgyvendavo". Apie 12-13 val.
dangus eilinį kartą "nuplikdavo" iki mėlynumo, tad bene vienintelis būdas vidury aerodromo išvengti kaitros - susirast šešėlį po
dar nepakilusio sklandytuvo sparnu. Nepaisant šių klimatinių oro sąlygų Benui ir man pavyko pasimėgauti nors ir trumpais bet širdį džiuginančiais skrydžiais. Vieną
dieną Benui pavyko išsilaikyti ore net 3,5 val skriejant su Grunau Baby IIB. Buvo ir tokių pilotų, kurie esant 500 metrų "padui"
(aukščiau termikai neprasimušdavo dėl inversijos) skriejo net 5 valandas. Sąskrydžio metu pilotai dalinosi savo technika, tad
lietuviams teko galimybė išbandyti ore sklandytuvus Pik-5c, Standard Austria bei dvivietį Ka-4 savybes. Pastarąjį mums su
Martynu geranoriškai patikėjo Olandiijos VGC nariai. Tai buvo antrasis mūsų bandymas paskristi su Ka-4 Rhönlerche (skrydis dieną prieš neįvyko dėl netikėtai užsidegusio lėktuvo,
turėjusio mus pakelti į orą, bet apie tai vėliau). ANtras kartas nemelavo ir tądien pavyko pakilt net iki 1400 m, bet po valandą
trukusio termikų "polioravimo" sūnaus vestibuliarinis aparatas pradėjo streikuoti. Liepiau perimti vairolazdę ir Martyno savijauta
greitai susitvarkė, "maišelio" neprireikė, bet buvo priimtas sprendimas grįžtį į aerodromą.
Gerokai įspūdingesni buvo skrydžiai su Pik-5c ir Beno puikiai atrestauruotu Grunau Baby IIB (tokiais skraidė ir tarpukario Lietuvoje). Abu minėti sklandytuvai yra su atviromis kabinomis, tad tvyrant vengriškiems karščiams juose kuo puikiausiai jaučiausi
skrisdamas trumpomis rankovėmis ir "plika" galva - tikrai nebuvo šalta. Gaila, kad su šiais egzotiškais "paukščiais" pakilt aukščiau 700 m nepavyko. Bet skrydis su Grunau Baby IIB išėjo ilgiausias,
kiek man pavyko šiumetinio sąskrydžio metu - 1 val. 19 min. Unikalūs buvo ir rytiniai turgeliai prieš brifingą, kurių metu mūsų pilotai įsigijo prietaisų būsimiems projektams, knygų bei
kitų suvenyrų atminčiai. Dalinosi informacija bei sukaupta patirtimi vieni su kitais. Visų laukiamas Tarptautinis vakaras
pranoko mūsų lūkesčius. Lietuviai turbūt pirmą kartą gamino šaltibarščius užsienio draugams. Mūsų nuostabai šaltibarščiai
buvo suvalgyti greičiausiai (nors buvome paruošę 2 didelius kibirus) ir mūsų stalas liko tuštutėlis PIRMAS. Dauguma juokavo,
kad lietuvių stalas neoficialiai pripažintas geriausiu :), o mūsų šios idėjos autorė ir šefė Giedrė Samulėnienė sulaukė begalo
daug pagyrų ir liaupsių. Iš tiesų buvo begalo skanu. O šakotis (jį atsivežam keik pamenu save dalyvaujant VGC sąskrydžiuose),
kuris keliauja su mumis kasmet, buvo išgraibstytas iki paskutinio trupinėlio. Deja, nepavyko išvengti ir nelaimių. Vieną ypatingai karštą dieną starto vietoje ant žemės dėl, greičiausiai, žmogiškosios klaidos
užsidegė lėktuvas, buksiruojantis sklandytuvus. Tuo metu prie jo kaip tik buvo prikabintas sklandytuvas su Lietuvių ekipažu.
Džiugu, bent tiek, kad pavyko išvengti aukų bei sužeistųjų. Lėktuvo pilotas su keleiviu spėjo išsiropšti iš kabinos, o sklandytuvą
nuo degančio lėktuvo skubiai atstūmė šalia buvę sąskrydžio dalyviai, mums su Martynu dar sėdint Ka-4 kabinoje. Šis netikėtas
"fejerverkas" truko neilgai - lėktuvas Ballanca Scout visiškai supleškėjo per 3-4 min. (gaisrininkai atvyko, maždaug, per 10 min). Vakare, saulei jau besileidžiant, kaitra atslūgdavo, tad galėdaviai ramiai pasižvalgyt po aerodromą bei apžiūrėti į renginį atvežtą techniką. Vengrai Dunaujvaros pristato kaip didžiausią jų šalies sportinį aerodromą. Tačiau jau važiuojant pro vartus pasitinka
socialistinius-militaristinius, t.y. - visuotinio deficito laikus menantis monumentas - ant storo vanzdžio "pamautas" Mig-15. Greta styro gausiai įstiklintas skrydžių valdymo bokštas, kurį vengrišką vasarą būtų galima naudot, na, nebent, kaip daugiaaukštį šiltnamį... Labai primena karinį aerodromą, tačiau asfaltuoto pakilimo tako Mig'ams nėra... Žodžiu, - keistoka vieta VGC sąskrydžiui. Ralio metu neskraidymo dienomis buvo aplankytas ir legendomis apipintas Balatono ežeras, prie Šiofoko miesto.
Dalis Lietuvos komandos aplankė ir Budapeštá bei jo apylinkes. Sąskrydis įvyko! Iki susitikimo kitąmet Stendal aerodrome, Vokietijoje!!! PABAIGA
Paskutinį kartą redagavo Reno 22 Rgp 2017 14:06, redaguota 1 kartą(us).
-
- PV Valdybos narys
- Pranešimai: 460
- Užsiregistravo: 08 Spa 2012 21:15
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1975-Rgs-23
- Miestas: VILNIUS
Re: VGC Rally 2017
Fantastika..........tik tiek galiu pridurti,-paukščio ir žmogaus minties sukurta klasika ,matyt liks amžiams kaip ir senosios Elados grožio kanonai...
,,,,jaučiu su Benu prisidėjote sau kokią 10-15metų pabuvoję tokiame renginyje.
,,,,jaučiu su Benu prisidėjote sau kokią 10-15metų pabuvoję tokiame renginyje.