AFRIKA

Rašom kur buvom, ką matiem?
Forumo taisyklės
Rašom kur buvom, ką matiem?
varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 08 Bal 2014 23:58

Laba.
Taigi. Metus pavėluota, bet buvau žadėjęs, tad rašau dabar.

Sužinojau apie šį ralį gal prieš kokius 5 metus - draugas internete parodė - dar ir pajuokavom(pasvajojom) kad važiuoti reikėtų... Ale kaip Vanagas sakė - svajoti reikia atsakingai.
Na ir susiklostė. Pardaviau smartą, nusipirkau seną mersą (liuks mašina - atrodo kaip nauja, minkštai važiuoja, reduktorius blokuojamas, ratai daug susisuka, kurą ryja, truputį netraukia, pūva nuo druskų visa...). Pavirinom su Tautvydu skyles porą kartų ir supratau - 2 metai Lietuvoje ir lūš pusiau.
Teko organizuotis žygį Afrikon, į mersų rojų.
Įkalbėjom žmonas (su draugu, bendradarbiu dviese) išleisti, Metai prieš startą sumokėjom pigiausią dalyvio mokestį (vėliau kas mėnesį mokestis brangsta). Ir pradėjom ruoštis. Pildėm krūvas anketų vizoms gauti (rūpi viskas – tėvai, vaikai, žmonos giminės, per 10 metų apkeliautų šalių sąrašas ir tt…). Pirkom Raciją (fūristų) leidimą jai įvairiose šalyse. Pirkom draudimus sau ir mašinai, leidimą parduoti mašiną. Ėjom skiepytis nuo drugio, nuo įvairių hepatitų, difterijos, poliomielito, pirkom vaistus nuo maliarijos. Rinkom žemėlapius gps navigacijoms (labai padėjo – turėjom gerokai daugiau nei ką siūlė organizatoriai). Rinkom labdarą (mat ralis vežė pagalbą Afrikai). Rikom rėmėjų paramą (įvairiais daiktais, vaistais,pinigais, gerais darbais (labai visiems ačiū)). Ruošėme automobilį.
Prikabinti failai
280754_426003220801112_16817635_o.jpg
Atsiųsti popieriai
775103_427644097303691_511547455_o.jpg
Paruošta
734867_428782757189825_1986004225_n.jpg
Ir Sausio 23 startavom Vilniuje. Lauke -22 buvo, jei gerai pamenu. Katovicuose panakvojom, Čekijos autostradoj policija susigadino įvaizdį (15eurų už atseit įskilusį mašinos stiklą).
734867_428782757189825_1986004225_n.jpg (39.31 KiB) Peržiūrėta 15290 karus(ų)

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 00:01

Sausio 25 oficialus startas Budapešte (prasimalėm visą dieną) ir vakare pajudėjom Italijon,
Prikabinti failai
IMGP9935.JPG
Mūsų startas
DSC04605.JPG
IMGP9890.JPG
DSC04613.JPG
IMGP9882.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 00:22

Pro Veneciją į Genują (iš ten keltas Afrikon). Įspūdis: Afrika prasideda Italijoje. Visur pilna nesuvokiamai pakrautų mikrobų, visi zuja be jokios tvarkos, informacijos nėra… Po 8 valandų tąsymosi uoste patekom į keltą (labai didelis ir baisiai nutriušęs). Sekantis rytas jau Barselonoje +16. Dar po paros Maroke.
Prikabinti failai
IMGP9962.JPG
IMGP9944.JPG
rodyklė
IMGP9958.JPG
DSC04646.JPG
IMGP0048.JPG
kelto vidus - du deniai fūroms ir du mažoms mašinoms visai dugne
DSC04654.JPG
IMGP0052.JPG
IMGP0072.JPG
IMGP0085.JPG
Gibraaltaras

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 00:28

Tvarka paliko įspūdį, Priminė Lazdijus prieš 20 metų,o gal blogiau. Pirmiausiai visą mūsų (ralistų) koloną nuskenavo su mobiliu rentgeno aparatu, o paskui pasiuntė pasipraktikuot tvarkytis popierių. Muitinės pareigūnas kelte buvo blogai suštampavęs pasus – tad ilgai ieškojom nežinia ko, kam ir kodėl, radom, įdėjo dar štampų. Į pirmą paskirta stovyklą nespėjom (dėl muitinės), nakvojom miške (keista, kitokia, nepažystama žolė, nežinomi medžiai, žalia, o Lietuvoj žiema).
Sausio 29. Iš pačio ryto leidomės į kelionę. Iki nakvynės vietos (Zagora) apie 800km. Gerą pusdienį lėkėme autostradomis, iki Marakešo. Apelsinai pakelės medžiuose, kaip Kalėdų žaisliukai, palmės... Po Marakešo kilimas į kalnus, jei gerai pamenu persivertėm per 2 km. Vėlai naktį pasiekėm bendrą stovyklą. Šiek tiek pabendravom su bedujinų pirkliais ir ėjom miegoti.
Prikabinti failai
IMGP0093.JPG
Pirmosios nakvynės Afrikoje vieta
IMGP0122.JPG
IMGP0115.JPG
IMGP0113.JPG
IMGP0095.JPG
DSC04693.JPG
DSC04694.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 00:44

Sausio 30.
Kėlėm 6, instruktažas 6:30, startas 7. Buvo sudaryta nauja marš "komanda", mes prisijungėme prie vienos organizatorių MB ir pasirašėme nuotykiams bekelėje. Buvome įspėti : its difficult but posible"(ir vėliau, daug kartų įsitikinome – sunki, prakaituota, brangi teisybė). Dienos pradžia nežadėjo dideliu staigmenų. Nuvažiavus nuo asfalto, taip vadinama bekelė, atrodė kaip lygus laukas, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji darės akmeninga dykre, kur keliukai išplauti liūčių sezono metu ir susiformavę akmeningi grioviai, kuriuos reikia kažkaip pervažiuoti. Dar reikia prisiminti kad mūsų mersas gerai pakrautas, jo dugnas žemas, o važiuoklė ilga ir suprasite ką tai reiškia. Prasidėjo nuotykiai, bet šale buvo gera vengru kompanija. Išmokome afrikiečiu patarlę:
"jei nori keliauti greitai - eik vienas, jei nori keliauti toli - eik su draugais" Ji per diena pasitvirtino ne karta. Ir mus gelbėjo ir mes gelbėjom. Buvo visko: akmenų rinkimo nuo kelio, kad galėtume pravažiuoti, akmenų pylimas i griovas ir tiltu statymas, smėlio kasimas, virves traumas, sprogusių ratu keitimas ir kiti malonumai.
Be ja sužinojome kiek reikia žmonių norint virve ištraukti mersą iš smėlio griovos,o reikia 6 suaugusiu europiečiu, 5 afrikiečių vaikų, dar vieno fotografo kuris viską fiksuoja. Reikia pripažinti, kad pirma pažintis su bekele pavyko, 70 km įveikėme per 9 valandas. Stovykla pasiekėme vėlai. Naktį nedavė miegoti mintis, - gale pakaboj kažkas bilda.
Prikabinti failai
DSC04706.JPG
DSC04716.JPG
DSC04737.JPG
DSC04743.JPG
DSC04748.JPG
DSC04753.JPG
DSC04763.JPG
DSC04765.JPG
DSC04777.JPG
DSC04779.JPG
DSC04785.JPG
DSC04809.JPG
IMGP0172.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 00:53

Sausio 31.
Nuo pat ryto lindau po mersu, aptikau nemalonią nestaigmeną. Karsta. Stovykloje buvo dušas, pirma karta po pirmadienio ryto pavyko nusimaudyti. Sutikome lietuvius iš kitos komandos. Jie visa naktį prasiblaškę po kopas, bet paryčiui sugebėjo rast kelia ir 5 ryto pasiekė stovykla.
Papusryčiavome ir išvykome ieškoti mechaniko. Už 30km kažkokiame kaimelyje radome garažą, o jame vakar dienos draugus. Po vakarykščio fesh-fesho jiems taip pat reikėjo “mažo” remonto. Kam duslintuvą suvirinti, kam ratus permontuoti. Servisas buvo rimtas. Darbas užtruko. Paaiškėjo kad mes puikiai susikalbam lietuviu-prancūzų kalba ir pirštais. Remonto proceso metu buvom pavaišinti tradicine žalia arbata. Ji tikrai atomine ir raunanti stogą. Geriama iš mažų stikliuku. Visi vietiniai buvo laimingi, kad mums arbata patiko. Po arbatos pertraukėles darbas buvo tęsiamas. Viskas sutvarkyta iki 17 val. Prasidėjo ilgos ir varginančios derybos dėl kainos. Įvyko mainai, atsiskaitėme vaistais ir eurais plius pora skardiniu energetinio limonado. Mūsu mersas vėl paruoštas keliui. Prieš akis dar 400km iki stovyklos. Tikimės ja pasiekti apie 23 val.
Beje išvažiavus iš serviso, pakeliui i stovykla mus už greiti nukirto policija, Tipo kažkokiam apvažiavime nepamatę ribojančio 60km ženklo ir truputėli viršijome.
Prasidėjo derybos, buvo papasakotos istorijos iš kaip toli mes atvažiavome, kaip ten salta, į kur važiuojame ir tt… suderėjome 30% baudos ir du pakelius vaistų nuo skausmo. Stovyklos nepasiekėm, stojom nakvoti bedujinų kempinge, išsinuomavom šeicho jurtą.
Prikabinti failai
DSC04818.JPG
DSC04825.JPG
DSC04832.JPG
DSC04815.JPG
DSC04835.JPG
DSC04836.JPG
IMGP0228.JPG
DSC04837.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 01:01

Vasario 1.
Visą dieną lėkėme vakarų Sacharos vandenyno pakrante. Pravažiavome labai daug naujai pastatytų miestelių, kuriuose nei gyvos dvasios (marokas okupavęs Vakarų Sacharą, miesteliai naujakuriams, tik gyventi čia niekas nesikelia). Ragavom kupranugarieną (mėsa kaip mėsa). Pirmą kartą suspėjome į stovyklą dar nesutemus, aišku nuvairuodamas nuo asvalto sugebėjau užklampint mašiną. Stovyklavetėje metėsi kryvos kaulų ir šovinių. Buvo dušas – šiltas – kvepėjo siera.
Prikabinti failai
DSC04847.JPG
DSC04853.JPG
DSC04894.JPG
DSC04905.JPG
DSC04914.JPG
IMGP0341.JPG
IMGP0371.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 01:08

Vasario 2.
Šiandiena palikome stovykla (netoli Dajlos miesto – randasi sausumos apendicite, panašiai kaip Nida) ir judam link Mauritanijos sienos. Laukia varginanti sienos kirtimo procedūra ir 4km jungtinių tautų "kontroliuojamos" buferinės zonos tarp Maroko ir Mauritanijos kirtimas. Ši teritorija čia paprasčiausiai vadinama niekino žeme. Maždaug 120km iki sienos, paskutinėje degalinėje, Marso kuro bakas sklidinas, taip pat užpilti visi kanistrai ir pasirūpinta vandens atsargomis. Vienu žodžiu sienos kirtimui pasiruošę. Nuo šiandien dalyviai turės būtinai nakvoti tik oficialiose stovyklose, kurias saugos Mauritanijos kariai. Mauritanijoje teks praleisti 4 dienas, o tada mūsų laukia Senegalas, kur saugumo situacija žymiai geresnė.
Kirtome Maroko - Mauritanijos sieną. “Kelio knygoje” ir per rytinį susirinkimą buvo labai gąsdinama didele biurokratiją ir panašiai. Bet kaip teko vėliau įsitikinti viskas sienos kirtimo procedūroje vyksta sklandžiai, bet lėtai. Greičiausiai vakarų europiečiai nebuvo susidūrę su sovietine sistema, ar LT - PL sienos kirtimu pirmaisiais mašinų varymo metais. Taigi išvažiuojant iš Maroko procedūra yra sekanti: su automobiliu stoji į eilę, tada eini iki pirmo kontrolės posto, kur reikia pasiimti ir užpildyti “fiše” (lapelį su duomenimis apie save). Užpildęs “fišę” ir priėjus eilei važiuoji prie kito kontrolės posto, kur pareigūnui per mažą plyšį paduodi “fišę” ir savo pasus. Pareigūnui į juos įdėjus spaudą, eini į kitą kontrolės postą, kur pareigūnas patikrina automobilio dokumentus ir įvažiuojant i Maroką išduotą labai svarbų laikino automobilio įvežimo popierių (puse jo pasilieka sau, kitą puse su spaudu atiduoda automobilio savininkui). Tada reikia pravažiuoti dar vieną kontrolės postą, kur jau armijos karininkas patikrina ar esi surinkęs visus reikiamus spaudus, pabando iškaulyti iš tavęs marškinėlius, kepurę, laikrodį ir t.t. Mums teko atsisveikinti su kepure. Dabar telieka paskutinis kontrolės postas kur dar kartą surašomi visi automobilio savininko duomenys į A3 formato registracijos knygą. Viskas, galime važiuoti į Mauritaniją, tiksliau į Jungtinių tautų kontroliuojamą buferinę 4km zoną (kurios niekas nekontroliuoja, kur nėra jokių kelių ir kur pilna įvairiausio plauko verteivų, mašinų griaučių, šiukšlių ir minų). Sėkmingai pervažiavus šį keistą ruožą, pasitinka Mauritanijos islamo respublikos muitinė. Keista, bet čia viskas vyksta paprasčiau. Su pasais einame i policijos pastatą, kur pareigūnai juos nuskaito moderniais biometrinių duomenų skaitytuvais, įdeda spaudą ir leidžia mums važiuoti prie sienos užkardo. Aplinkui zuja pinigų keitėjai, cigarečių ir mobilaus ryšio kortelių pardavėjai. Gaila, bet toliau važiuoti mums niekas neleidžia. Iš kažkur išdygęs juodukas vardu Sydi (turintis oficialią B2 ralio kortelę) paaiškina, kad reikia sulaukti armijos palydos. Bus formuojamas konvojus. Praėjus porai valandų konvojus suformuojamas ir įspūdinga automobiliu virtinė pajuda į Mauritanijos gilumą. Sienos kirtimo procedūra užtruko tik ~5 valandas (LT-PL tekdavo laukti ir ilgiau). Greitai temsta ir jau visai sutemus pasiekiame stovyklą dykumoje. Stovyklos perimetru išrikiuojami 6 karinės sargybos postai, o ralio dalyviai kuriasi ir ruošiasi kitai dienai. Mersas atlaikė dar vieną dieną.
Prikabinti failai
DSC04942.JPG
DSC04951.JPG
DSC04969.JPG
DSC04973.JPG
IMGP0414.JPG
IMGP0397.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 01:21

Vasario 3.
Diena prasideda kiek vėliau nei visada. Dalyviai pasidalina į 3 grupes: lenktynininkų, B2 paplūdimio stovyklos ir Nouakchott (Mauritanijos sostinė) grupes. Mes renkamės B2 paplūdimio grupę. Visos grupės su kareivių konvojumi išvažiuoja iš stovyklos. Už maždaug 50km konvojus išformuojamas ir kiekvienas pasuka savo keliais. Pagal “kelio knygą” išsukę iš asfaltuoto kelio judame link žvejų kaimelio. Čia kelią pastoja nelabai didelė bet sunkiai įveikiama skersai žvyrkelio supūsta smėlio kopa. Kartu važiavę keli parketiniai džipai ir autobusiukas apsisuka. Mes nuleidžiame orą iš padangų ir nurenkame šiukšles ir akmenis nuo numatytos pervažiavimo trajektorijos. Per ta laiką atvažiuoja grupė slovėnu su dviem landlover džipais. Praleidžiam džipą į priekį, prieš tai sutarę kad jis mus ištrauks iš smėlio jei pastriksim. Mersas ima greitį ir perskrenda per kopą. Buvo ganėtinai lengva. Pasiekiame žvejų kaimelį. Atrodo baisiai apleistas ir negyvenamas, bet važiuojant pro jį, iš namukų griuvenų pradeda lysti moterys ir vaikai. Už kaimo sustojame ant kranto. Reikia laukti vandenyno atoslūgio, kad būtų pakankamas plotas šlapiai suplūkto smėlio, kuriuo būtų įmanoma važiuoti iki stovyklos. O iki stovyklos apie 30km taip vadinamu “pliažo keliu”.
Mūsų Mersas kaip tikra sunki karvė dar pakrantėje sėda į smėlį ant pilvo. Nusprendžiame, kad nieko baisaus nenutiko, nes iki atoslūgio turime 4 valandas, dar spėsime išsikasti. Iš kažkokios kaimelio griuvenos susiorganizuojame kelias rimtas lentas pasikišti po ratais. Truputi atsikasame, pasikeliame domkratu ir pasikišame lentas. Visa tai kepinančioje saulėje prie maždaug +30. Mersas paruoštas startui kai tik vandenynas pakankamai atsitrauks. Tai pat pasidaro aišku, kad apsisukti, grįžti ir prisijungti prie grupės kuri važiuoja į Nouakchott’ą mums niekaip nepavyks, vienintelis kelias - pirmyn. Įvyksta pirma pažintis su kaimelio gyventojais. Mersas apgulamas vaikų, paauglių ir suaugusiu. Visi bando ką nors ištręšti. PETIT CADEAU - prancūziškai maža dovanėlė, vienintelė frazė kurią čia girdi ir nuo kurios darosi bloga. Davėme keletą drabužių ir žaislų vaikams. Tai buvo mūsų didžiausia klaida, nes atoslūgio reikėjo laukti dar ilgai, o prie mūsų pradėjo rinktis visas kaimas. Greitai supranti, kad visos Afrikos tau vienam sušelpti nepavyks. Jausmas nebuvo labai malonus, nespėjome saugoti savo daiktų, kas nugvelbė darbines pirštines, kas šluotelę, kas dar kokį daiktą. Vargais negalais nuo jų atsigynėme, užrakinom mašina ir atsisėdę nuošaliau laukėme atoslūgio. Keletas džipų vis pamėgindavo važiuoti pakrante, bet nesėkmingai, smėlis buvo per minkštas. Dauguma persigalvojo, apsisuko ir išvažiavo i Nouakchott’ą, mes to padaryti negalėjome
Likome trise, mūsų mersas, 4x4 Toyota previa, ir 270MB busikas. Susitarėme, kad jei ne visi privažiuosim stovyklą, tai pirmas ją pasiekęs kvies į pagalbą rimtą 4x4 džipą, kad padėtų pasiekti stovyklą (jei paliksi ilgesniam laikui užklimpusią mašiną, vandenynas ją paprasčiausiai nuplaus per potvynį) Sulaukėme 18:30 ir atoslūgio, buvo metas važiuoti, nes už 30 min. turėjo sutemti, o tai nepalengvina vairavimo. Startavom. Startas nepavyko.
Mersą teko stumti. Važiuojant pakrante yra viena problema, jei smėlis nėra pakankamai sukietėjęs, jokiu būdu negalima sustoti, nes iškarto sėsi ant dugno. Todėl šturmanui teko bėgte vytis Mersą ir šokti į važiuojantį. Tai visai neblogai pavyko. Toliau jau buvo streso vairuotojui. Smėlis dar minkštas, reikia važiuoti kaip galima arčiau vandens, nes ten kiečiausias paviršius, ir tuo pačiu sekti bangas, kad jos nenuplautu į vandenyną. Atsiritant bangai suki toliau į krantą, bet ne per giliai, nes ten smėlis visai minkštas ir užklimpsi negyvai. Du kartus vos nepaklimpome, bet vairuotojas sėkmingai įvaldė naują patirtį ir mes pasiekėme stovyklą, sukeldami nemažas ovacijas, nes buvome vieninteliai su 2WD automobiliu. Stovykloje sutikome GEROS DOVANOS (kiti lietuviai) komandą, kuri mums labai padėjo įvažiuoti per kopą į stovyklą. Didelis ačiū vyrams už tai. Sutarėme, kad rytoj Mersas startuos pirmas, kad neužklimptu džipų išmaltuose vėžėse. GERA DOVANA pažadėjo padėti startuoti ir patraukti arba pastumti jei reikės.
Prikabinti failai
DSC05005.JPG
DSC05015.JPG
DSC05024.JPG
IMGP0471.JPG
DSC05035.JPG
DSC05049.JPG
IMGP0558.JPG
IMGP0570.JPG
IMGP0581.JPG
IMGP0594.JPG
IMGP0619.JPG
IMGP0628.JPG
IMGP0635.JPG
DSC05075.JPG
DSC05083.JPG
IMGP0646.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 01:35

Vasario 4.
Keliamės anksčiausiai visų, Reikia išvažiuoti pirmiems - kitaip be buksyro niekaip neišsiversime. Dar neišlindus iš palapinės nemaloniai nuteikia vėjas ir vandenyno ošimas. Didelės bangos mums nieko gero nežada. Bet išlindus pasižvalgyti nuotaika pasitaiso. Vandenynas ošia, bet bangos mažos. Atoslūgis pasiekęs savo piką. Žadiname GEROS DOVANOS komandą su prašymu padėti startuoti. Su dinaminiu trosu vienas jų džipas mus išvelka iš stovyklos. Pavyksta pajudėti nesistumiant. Šiandiena pakrantė tvirtesnė ir važiuoti daug lengviau. Pakeliui pamatome būrį pelikanų. Gaila, bet nufotografuoti jų nepavyko, labai jau baikštūs pasitaikė, vos išvydę mūsų Mersą pakilo.
http://youtu.be/pC3fBRwR8Rs
Iki Nouakchott’o pakrante apie 150km. Pasitarę nusprendžiame, kad reikia pagailėti Merso ir pasitaikius pirmai galimybei lipti ant asfalto. Pirma galimybė buvo vakarykštis žvejų kaimelis (taip stovykla buvo į priešingą pusę nuo Nouakchott’o ir dabar mes grįžinėjame tuo pačiu pakrantės keliu) Iš vakar dienos atsimename, kad ten kur stovėjo busikas yra geriausias išvažiavimas iš pakrantės kelio, mažiausiai puraus smėlio, bet nuo pakrantės kelio reikiamo išvažiavimo nesimato, o sustoti ir apsidairyti negalima. Šturmanui tenka šokti iš važiuojančio Merso ir kiek kojos kabina bėgti priekyje Merso rodant tinkama išvažiavimui kryptį. Šitas veiksmas sukelia eilinę mus lenkenyčių džipų džiaugsmo bangą Manevras pasiteisino ir Mersas sėkmingai kirto puraus smėlio ruožą. Šturmanui pagaliau grįžo kvėpavimas. Iki asfalto laukė dar viena kopa, bet ją įveikėme lengvai. Pagaliau pasiekėme asfaltą. Trumpas sustojimas prisipūsti ratus. Kadangi ratai keturi, pompa rankinė ir viena, o šturmanas vis dar gaivinasi po sprinto, tai trumpas sustojimas virsta ilga pertrauka. (PS komandos nariai šturmano ir vairuotojo vaidmenimis keičiasi kas dvi valandas). Po ~100km pasiekiame Mauritanijos sostinę Nouakchott’ą. Pirmas įspūdis - čia jau tikrai Afrika, tokia kokią mes matome graudžiuose reportažuose apie pagalbą vargstantiems Afrikos vaikams. (nors jie čia jaučiasi puikiai ir apie savo “vargą” visai negalvoja) Tarp kitko apie stereotipinius graudžius vaizdus: mažas juočkis didelėmis akimis apatiškas sėdi, o jo veidu ropoja krūva musių ir mes civilizacijos išpaikinti baltieji galvojame kaip baisu, jis neturi jėgų jas nuvyti, čia visiška antisanitarija ir tt. Galim tik viena pasakyti, tos musės lygiai taip pat ropojo ir mūsų veidais ir tam tikrose vietose jų yra neįsivaizduojamai daug, ir tu prie šių musių tiesiog įpranti ir nekreipi jokio dėmesio
Taigi, sostinė gan didelis miestas su asfaltuotomis pagrindinėmis gatvėmis, kuriomis zuja visi kas tik gali be jokios tvarkos. Miestas pilnas lūšnynų, šiukšlių, ožkų, asilų ir dar bala žino ko. Tvyro visiškas chaosas. Bet vietiniai kažkokiu jiems vieniems suprantamu būdu puikiai čia jaučiasi. Kirtę keletą sostinės gatvių pasukame į stovyklavietę. Čia jau susirinkę kiti dalyviai, kariūnų apsauga ir tt. Kempingas ant vandenyno kranto, turi barą ir skėčius nuo saulės, yra netgi dušas Už visą šį malonumą iš mūsų nulupa 10 eurų. Kava čia brangesnė nei Lisabonos senamiestyje, puodelis 2 eurai. Žmonėms reikia užsidirbti visiems metams iki sekančio ralio. Rytoj nuo pat ryto važiuosim link Mauritanijos - Senegalo sienos ir kirsime ją ROSO perėjoje.
Prikabinti failai
DSC05099.JPG
DSC05108.JPG
DSC05119.JPG
DSC05132.JPG
DSC05147.JPG
DSC05149.JPG
IMGP0670.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 01:59

Vasario 5.
Nuo ankstyvo ryto skubame link Mauritanijos - Senegalo sienos. Keliai čia švelniai tariant nėra patys geriausi. Sieną stengiamės pasiekti kaip galima anksčiau, nes sienos kirtimo procedūra turi ilgokai užtrukti. Sieną pasiekiame be didesnių nuotykių. Šiemet ralio organizatoriai pasistengė ir suorganizavo bendrą Mauritanijos sienos kirtimą. Tai labai palengvino procesą. Visos ralio dalyvių mašinos pasitinkamos prieš pasienio postą ir aplinkkeliu nukreipiamos link kelto (Mauritaniją ir Senegalą skiria upė) Čia tas pats juodukas vardu Sydi iš visų surenka pasus ir po 60 EUR ir už sienos kirtimą, keltą ir tt.
Palaukus apie porą valandų patenkame į keltą ir perplaukiame į Senegalą, į liūdnai pasergėjusią ROSSO perėją. Šitoje upės pusėje reikia kliautis tik savimi, čia ralio organizatoriai jau nieko negalėjo padėti. Pirmiausiai išvažiavus iš kelto buvo paimti pasai ir pasakyta kad juos galėsime kažkur atsiimti Pavažiavus kelis metrus papuolame į aikštelę pilna įvairiausio plauko padėjėjų. Vienas juodukas nurodo kur pastatyti mašiną ir pasiskelbia šios aikštelės bosu, bei paprašo už paslaugas 20 EUR. Šturmanas numuša kainą iki 1USD ir eina ieškoti pasų. Vairuotojas saugo automobilį nes aikštelės”bosu” nelabai pasitiki. Pasus surasti nėra taip paprasta. Pirmiausiai randam moteriškę kuri dalina laikino mašinos įvežimo popierius. Aplink ją tvyro visiškas chaosas. Pagaliau pavyksta gauti reikiamą popierių su merso duomenimis ir tenka atsisveikinti su 20EUR. Einam ieškoti pasų, bet pasirodo kad neseniai gauti laikino automobilio įvežimo popieriai neko nereiškia kol jie neužantspauduoti. Čia jau be pagalbininkų neišsiversi. Nusižiūrime vieną, kuris labai palankiu sau kursu iškeičia užsilikusią Mauritanijos valiutą į CFA frankus ir už tai suorganizuoja reikiamą spaudą. Belieka susirasti pasus. Tai pavyksta ne iškarto, bet ir suradus pasus, nėra taip paprasta juos atgauti. Reikia mokėti procentą pagalbininkui. Mums kažkaip pavyksta išvengti tarpininkų ir išsireikalauti savo pasus (matyt čia praverčia sovietmečiu įgyta patirtis, mes neesam lepūs vakariečiai ir mūsų taip lengvai neišdursi). Liko užpildyti vieną popierių ir sumokėti įvažiavimo mokestį. Tai pavyksta visai nesunkiai ir metaliniai COMUNA LA ROSSO vartai atsiveria. (kodėl man jie primena Osvencimo stovyklos vartus?) Sugaišome vos 6 valandas ir siena įveikta. Už 90km pasiekiame stovyklą savanoje. Rytoj mūsų laukia ilgas “kelias” per savaną.
Prikabinti failai
IMGP0724.JPG
IMGP0741.JPG
DSC05164.JPG
IMGP0749.JPG
IMGP0755.JPG
IMGP0778.JPG
IMGP0781.JPG
DSC05159.JPG
DSC05161.JPG
DSC05177.JPG
DSC05186.JPG
DSC05192.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:09

Vasario 6.
Pakilome kaip visada anksti. Diena nežadėjo nieko blogo. Išvažiavome link kitos stovyklos ir džiaugėmės pasikeitusiais vaizdais. Pagaliau dykumas pakeitė savana. Važiuoji kur nori tik stenkis laikyti tinkamą kryptį pagal GPS galutinį tašką. Ir staiga Mersas nusprendė priminti apie save, kad nebūtų mums taip viskas paprasta. Motoras pradėjo dūsti ir pagaliau visai sustojo. Per pilvą nubėgo nemalonus šiurpuliukas, bet viltis dar buvo gyva kad nieko tokio nenutiko. Tariamės kas galėjo nutikti. Jausmas toks lyg būtų pasibaigęs kuras, bet vakar užpylėme pilną baką. Nutariame profilaktiškai pasikeisti kuro filtrą, nes kuras čia ne pačios anksčiausios kokybės. Deja bet tai nepadeda. Po ilgų paieškų išsiaiškiname kad kuras nepasiekia kuro filtro ir tai truputi nuramina, tačiau vis viena galvoje sukasi tolimesni galim scenarijai: per raciją kviečiame pagalbą ir Mersas lieka savanoje o mus paveža iki finišo, mus nutempia iki artimiausio miestelio ir mes bandome sutvarkyti Mersą (mažai šansų), bandome parduoti Mersą dalimis ir t.t. Dar reikia nepamiršti, kad pagalbą per raciją galime išsikviesti tik kokios valandos laikotarpiu, nes po valandos visi ekipažai bus už mūsų racijos ryšio ribų. Vis dėlto nusprendžiame rizikuoti ir bandyti toliau ieškoti gedimo priežasties. Šiaip ne taip suradę pagrindini kuro padavimo vamzdelį bandome prapūsti baką (gal kokios šiukšlės jį užkimšo). Rezultatas ~6 litrai dyzelio išsipylusio ant savanos smėlio ir mūsų atsarginio rato. Aiškėja, kad kuras neprateka tik į vieną pusę. Atsiranda viltis. Reikia surasti kurioje vietoje kemšasi kuro padavimo magistralė ir gal tada bus įmanoma pašalinti problemą. Pagaliau randame apsaugini vožtuvą kuris blokuoją kuro padavimą (tai gamyklinės signalizacijos dalis). Išoperuojame vožtuvą. Prijungę tiesiai prie akumuliatoriaus nustatome, kad jis veikia. Reiškia problema elektriniame jo valdyme. Mums tokia įmantri apsauga nereikalinga ir vožtuvą išmetame.Belieka vietoje vožtuvo įstatyti vamzdelį, kad sujungti kuro padavimo žarneles. Beda tame, kad mes neturime jokių vamzdelių. Čia puikiausiai pasitarnavo rašiklis. Nupjovus jo abu galus pavyko žarneles sujungti. Praėjo 3 valandos kupinos streso ir įtampos. Visi ekipažai mus seniai pralenkę ir nebepasiekiami per radijo ryšį. Jei remontas nepavyko - mes įstrigę savanoje. Su baime sukame raktelį ir ilgokai pačiaudėjęs Mersas užsiveda! Mūsų kelionė tęsiasi. Toliau jau nebesvaru nei kada ir kaip mes pasieksime stovyklą nei kitos smulkmenos, svarbiausiai mes važiuojame ir turime pakankamai vandens! PS mes sugebėjome aplenkti gerą tuziną ekipažų ir pasiekti stovyklą iki vidurnakčio. Mersas pelno vis didesne pagarbą visoje stovykloje.
Prikabinti failai
DSC05196.JPG
IMGP0784.JPG
DSC05298.JPG
DSC05199.JPG
DSC05203.JPG
DSC05234.JPG
DSC05239.JPG
IMGP0793.JPG
DSC05256.JPG
DSC05275.JPG
DSC05283.JPG
DSC05293.JPG
DSC05298.JPG
DSC05306.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:18

Vasario 7.
Pailsėję po vakar dienos gedimų leidžiamės gilyn į Afriką. Tiesa prieš tai dar užsukame į pirmą iš trijų šiemet atrinktų remiamų kaimų ir atiduodame dalį mūsų gabentos labdaros. Šiandiena laukia gabaliukas “kelio” per savaną ir Nacionalinis parkas. Kelias pilnas duobių ir neįsivaizduojamai pakrautomis transporto priemonėmis. Pasiekiame kempingą nacionaliniame parke. Pirmą kartą per eilę dienų galima nusipirkti alaus Taip pat galima kanoja paplaukioti Senegalo upe ir yra šansų pamatyti krokodilų ir hipopotamų bei beždžionių. Nutariame visą tai išbandyti. Pirmiausiai alus atgaivai. Prie +37 jis labai maloniai gaivina. Išsinuomojame kanoją ir plaukiame upe. Beveik iškarto pamatome hipopotamą. Esame įspėti nesiartinti prie jo arčiau nei 25 metrai, nes jie gina savo menamą teritoriją ir yra labai pavojingi. Kažkodėl kyla įtarimas kad jis netikras. Vėliau įsitikiname kad tai pats tikriausias hipo Reikia pripažinti, kad nėra labai jauku sėdėti mažoje kanojoje netoli šnarpšiančio ir riaumojančio hipo . Krokodilų neaptikome, tik plaukiančia gyvatę ir įvairiausių vandens paukščių. Kadangi krokodilų nematėme - nusprendėme išsimaudyti upėje, tuo pakraupindami GEROS DOVANOS komanda. PS kempingo darbuotojai sakė kad krokodilai čia draugiški ir beveik nekanda . Vakare krante sutikome tuntus beždžionių. Pasijutome laukinėje gamtoje. Trūko tik zebrų
Dauguma dalyvių naktį praleido čia. Gavome neblogą vakarienę. Sakė kad tai višta, bet pagal kaulų dydi mes labai abejojome. Griečiau tai buvo viena iš vietinių beždžionių pulko.
Po vakarienės atgulėme poilsio ir gaubiami džiunglių garsų užmigome.
Prikabinti failai
DSC05357.JPG
DSC05310.JPG
DSC05320.JPG
DSC05322.JPG
DSC05341.JPG
DSC05354.JPG
DSC05365.JPG
IMGP0808.JPG
IMGP0843.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:26

Vasario 8.
Šiandien mūsų laukia Senegalo-Guinejos-Bissau sienos kirtimas. Taip pat galime pasigirti, kad turime pakeleivę, tai viena iš ralio organizatorių nusprendė paieškoti nuotykių kartu su mumis. Pasiekiame “sienos kirtimo punktą” ir vos jo nepravažiuojame nesustoję (labai jau jo nesimato) bet po garsaus vietinių gestikuliavimo sustojame ir nešame savo pasus pareigūnui. Už spaudą pase jis prašo futbolo kamuolio. Einam atnešti kamuolio. Tuo pačiu vieną kamuolį dovanojame kaimo vaikams, bet nepakankamai gerai uždarome bagažinę. Pasai turi spaudus ir mes pajudame. Per galinio vaizdo veidrodį pamatau, kad mūsų mašinos domkratą tempia kažkoks pyplys. Sustojame ir atsiimame savo daiktus (kaip vėliau paaiškėjo tik dalį jų. Praradome primusą, gerai kad paskutinėmis dienomis). Kertame sieną ir įvažiuojame į Gvineją- Bissau. Čia siena užtverta grandine, o pasienio postas tuščias. Kaip vėliau paaiškėja - maldos metas. Tuo pasinaudoja tuntas vaikų, iškarto apgulantis visas atvykstančias mašinas. Formalus sutvarkome greitai ir be didesnių nuotykių. Kertame sieną. Mes jau paskutinėje šalyje Afrikoje. Pasiekiame stovyklą prie antro kaimelio kuris buvo atrinktas organizatorių teikti mūsų labdarą. Kadangi stovykla prie pat kaimelio, tai visas kaimas persikrausto į mūsų stovyklą. Tvyro neįsivaizduojamas chaosas. Susirinkę gal ~300 vaikų, plius moterų ir vyrų.
Visi kažko prašo, seka kiekvieną tavo žingsnį, išpurto šiukšlių maišus ieškodami plastikinių butelių ir t.t Tai tikrai nėra geriausia vieta nakvynei. Atiduodame labdarą seniūnui ir bandome įsikurti. Ralio organizatoriai suorganizuoja improvizuotą kino teatrą ir per projektorių rodo vaikams multiplikacinius filmukus. Vaikams tai totalus “happeningas” Kadangi mūsų filmukai nedomina, einame miego. Ryte sužinome kad dalis dalyvių buvo “apšvarinti”, iš kažko buvo pavogti net palapinės kuoliukai. Organizatorius labai stebisi ir prisiekinėja kad tai nutiko pirmą kartą per 8 metų ralio istoriją. Keičiasi ir Afrika, tik gaila, kad į blogąją pusę.
Prikabinti failai
IMGP0868.JPG
DSC05460.JPG
DSC05467.JPG
DSC05475.JPG
DSC05478.JPG
IMGP0901.JPG
IMGP0978.JPG
IMGP1003.JPG
IMGP1018.JPG
IMGP1037.JPG
DSC05524.JPG
IMGP1058.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:32

Vasario 9.
Paskutinė ralio diena. Ryte keliamės ir važiuojame į Gvinėjos-Bissau sostinę Bissau. Pakeliui pravažiuojame keletą miestelių. Po praleisto laiko Afrikoje visi jie atrodo vienodi, tiesa čia Gvinėjoje -Bissau jie modernesni, jaučiasi Portugalijos įtaka. Prieš įvažiuojant į sostinę yra įrengtas patikros postas panašus į muitinę. Čia visos mūsų mašinos sustabdomos.
Dar Budapešte dieną prieš startą, organizatoriai pranešė, kad situacija dėl įvažiavimo į Gvineją-Bissau pasikeitė. Aukštas pareigas einantis pareigūnas, kuris padėjo organizuoti vizas, įvažiavimą į šalį, finišą ir t.t. buvo nušalintas iš posto. Ką tai reiškia niekas nežino, bet kadangi trečdalis dalyvių planuoja savo automobilius parduoti po finišo, organizatoriai pataria pasidaryti mašinos dokumentų spalvotas kopijas ir įvažiuojant į šalį, jas duoti vietoj originalo. Mums viešbutyje pavyko pasidaryti visai padoria spalvotą laminuotą kopiją.
Taigi prie įvažiavimo į Bissau pakartotinai patikrina mūsų pasus, tenka užpildyti imigracijos kortelę ir atiduoti Merso dokumentus. Bandome prakišti mūsų dar Budapešte pasidaryta kopiją. Tačiau yra viena bėda, ant LT automobilio registracijos liudijimo yra apsauginė holograminė juostelė. Ji aiškiai išduoda kad mūsų kišami Merso dokumentai yra kopija. Tai aišku įsiutina pareigūnus. Aplinkui tvyro sumaištis, tarp dalyvių radijo ryšiu pasklinda informacija, kad visgi reikia duoti originalius dokumentus, kuriuos mums gražins vėliau. Žodis VĖLIAU Afrikoje labai neramina, tačiau pasirinkimo neliko.
Mieste vyksta kasmetinis karnavalas ir ralio finišas yra viena iš pagrindinių programos vinių. Taigi juodukė vardu “miss” prisistato esanti iš vietinio organizacinio komiteto ir padalina visiems vienodus geltonus marškinėlius su ralio ir kažkokios vietinės kompanijos atributika. Maždaug per valandą suformuojama automobilių kolona kuri pajuda link pagrindinio įvažiavimo į miestą. Čia priekyje važiuoja vilkikas su platforma pilna garso aparatūros ir šokančių juodukų. Pasiekiame finišą. Apima keistas jausmas, kad viskas pavyko. Kadangi dieną prieš tai pasiekė informacija, kad šiemet automobilių pirkime dalyvaus vyriausybės atstovai ir visi automobiliai turi būti suvaryti į stadioną, skubame įsikurti. Senamiestyje randame nutriušusį viešbutį už priimtiną kainą. (Čia viešbučio kainos nieko nenusileidžia Europos sostinių kainom, tik ženkliai skiriasi kokybė) Abiems komandos nariams viešbutis ir jo aplinka kažkodėl labai primena Kubą. Išsikrovus daiktus važiuojame atgal į finišo vieta ieškoti kitų dalyvių ir kartu vykti į stadioną. Visur pilna kariškių ir policijos. Pastatome Mersą ir einame dairytis informacijos. Nieko doro nesuradę, grįžtame prie Merso ir randame ji jau plaunamą, bei aplipusi “galimų” pirkėjų. Nusprendę, kad Mersas nuplautas atrodys geriau, sutariame dėl plovimo kainos. Aplink besisukiojantis kariškis mūsų plovėją veja šalin, o mums liepia važiuoti į stadioną. Mes jo paliepimą praignoruojame ir laukiame kol bus baigtas plauti Mersas. Po 15 min. grįžęs pareigūnas, pamatęs kad Mersas dar blizginamas, praradęs kantrybę grubiai išspardo plovėjo kibirus ir dar gerokai pavaišina jį paties skuduru, o mums liepia per kelias minutes susipakuoti ir nykti iš čia. Vaizdelis iškarto primena kur mes esame ir, kad geriausiai čia nesisklaidyti ir nebandyti savo laimės. Tačiau mums dar reikia išsikeisti pinigų. Apvažiavę kvartalą sustojame šalia banko. Prie banko budintis apsauginis iškarto sukviečia valiutos keitėjus, nes bankas “nedirba” Derantis dėl kurso mus pastebi iš kažkur išdygęs tas pats kariškis. Jis baisiai susinervina, dėl mūsų nepaklusnumo, bet kažkaip pavyksta jam išaiškinti kad mes pasikeitę pinigus iškarto dingsime iš miesto. Tai ir padarome. Bandome rasti stadioną. Randame juos net du, bet visi tušti ir užrakinti. Vėl grįžtame prie finišo vietos. Čia mūsų jau laukia kariūnai ir policija. Paaiškiname kad nerandam kur reikia tą automobilį nuvaryti. Pasirodo, kad vieta pasikeitusi. Visus automobilius varo į prie oro uosto į karinių oro pajėgų bazę. Į mūsų Mersą įsėda kažin koks policininkas ar karys (čia jie turi keturias skirtingas policijas) ir rodo mums kelią į bazę. Pakeliui sutinkame ir daugiau tokių “nelaimėlių” pas visus automobilyje sėdi po pareigūną, arba jie lydimi policijos palydos. Iš viso miesto surinkinėjami ralio dalyvių automobiliai, ir tų kurie nori juos parduoti ir tų kurie apie pardavimą negalvoja. Bazėje paliekame Mersą ir su kitais ralistais autobusiuku išvežiojami po viešbučius, pažadėjus rytoj ryte 9 val. visus vėl surinkti ir nuvežti į baze-turgų. Reikia tikėtis, kad taip ir bus. Nuotaika nėra pati geriausia, bet nenukabiname nosies ir einame ragauti vietinio alaus. Vakare įvyksta ralio uždarymo vakarėlis ir apdovanojimai. Renginys nelabai vykęs, nes paskutinę minute, dėl karnavalo buvo perkeltas į kitą viešbutį. Po oficialios dalies einame į naktinį miestą. Čia prie mūsų priskrenta naujas “draugas”. Vienas iš Merso “pirkėjų” Gauname įvairiausių pasiūlymų,
nuvykti į karnavalą, merginų nakčiai kurias tuoj pat parodo (merginos gal ir dailios, bet įtarimai dėl jų nešiojamų ligų kokteilio atvėsintų net didžiausius paleistuvius) Pasiūlymo pavyksta atsikratyti, bet naujojo “draugo” - ne. Pakeliui užsukame į barą kur sėdi pažįstami slovėnai. Mūsų prielipa kaip šunytis sėdasi šalia. Mandagaus pasiūlymo jam nešdintis nesupranta. Po pusvalandžio mūsų kantrybė išsenka ir naujasis “draugas” grubiai išvejamas. Pabaigę gėrimus einam į viešbutį. Kankina nuojauta, kad parduoti automobilį nebus taip paprasta, bet mes visada kažkaip išsisukame.
Prikabinti failai
DSC05544.JPG
DSC05552.JPG
DSC05554.JPG
DSC05580.JPG
DSC05592.JPG
Paskutinį kartą redagavo varnos 09 Bal 2014 02:34, redaguota 1 kartą(us).

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:33

Vasario 10.
Po naktį kankinusių maliarinių moskitų prabundame ir ruošiamės važiuoti į bazę. Sutartą 9 valandą ryto , niekas mūsų pasiimti neatvažiuoja. Tai kažkodėl nestebina, bet užknisa. Palaukę pusvalandį ir pasvarstę ar važiuoti taksi iki bazės ar eiti iki finišo vietos. Pasirenkame finišą, ten yra viešbutis kuriame gyvena mūsų pažįstami slovėnai ir dar keletas ralistu. Tikimės surasti ten daugiau dalyvių ir ką nors išsiaiškinti. Mums pasiekus finišo vietą laikrodis jau rodė 10 valandų. Čia prieš viešbutį stovėjo autobusiukas su juoduke “miss” ir rinko visus važiuoti į bazę. Valandos vėlavimas jiems visai natūralus. Pasiekiame baze. Čia jau pilna ralistų automobilių ir jų pačių, tik pirkėjų mažai. Paprasti piliečiai į bazę nebus įleidžiami, kol reikiamo kiekio automobilių neišsirinks valdininkai. Automobilio dokumentų atgauti nesiseka, bet paaiškėja, kad Mersą galime parduoti be jų, ir tada jam iškarto bus išrašyta nauja registracija.
Mersu susidomėjo viena ponia, bet mūsų norima kaina jai pasirodė per didelė. Dar keli vyrukai domėjusi ir viena vietinė gražuolė, matomai didelio boso mergužėlė, bet visiems kaina netiko. Mes turime laiko ir kainą leidžiame pamažu. Mersas vertas to. tikėsimės, kad mums ir vėl pavyks.
Pagaliau pavyko atgauti Merso dokumentus ir palikti karinę bazę. Rytoj teks čia sugrįžti ir pardavinėti toliau. Mašinos pardavinėti mieste negalima, nes už tai gali konfiskuoti mersą. Ir visa tai tam, kad vietiniai neišsisuktu nuo importo mokesčio. Rytoj Bus pirmadienis, dirbs bankai ir bus daugiau pirkėju.
Afrika vis dar pateikia siurprizų. Vakare, užkandę grįžinėjome į savo viešbutį. Aplinkui šurmuliavo minia, visi gyvena karnavalo nuotaikomis, kuris kulminaciją turi pasiekti rytoj.(nuo 13 val. rytoj niekas nebedirbs, o dalyvaus karnavale, panašiame į Rio de Žaneiro karnavalo) taigi einame sau ramiai link viešbučio pasikabinę ant kupros fotoaparatus ir mus sustabdo nacionalinės gvardijos kariškiai. Pradeda reikalauti kažkokios akreditacijos. Mes bandome paaiškinti, kad mes ne žurnalistai ir fotografuojame tik sau. Tai nepadeda. Šalia mūsų kompanijos dar atsiranda dvi merginos iš Portugalijos. Jos portugališkai išsiaiškina, kad mums reikia eiti su pareigūnais į kultūros ministeriją ir susitvarkyti akreditaciją. Tenka klusniai sekti paskui pareigūnus. Ministerijoje paaiškėja, kad nėra jokio skirtumo ar tu esi žurnalistas, ar privatus asmuo, vis viena reikia akreditacijos, jei nori fotografuoti mieste karnavalo metu. Akreditacija kainuoja tik 10 000CFA arba 15EUR. Pasiderėjus pavyksta išsisukti nuo akreditacijos, bet fotoaparatą reikia nešiotis kuprinėje, nes kitaip bus problemų. Taip pat primena, kad bet kada apsigalvoję, galime pirkti akreditaciją ir drąsiai fotografuoti. Jei pavyks greitai susitvarkyti su Mersu rytoj ryte, tai pažiūrėjus karnavalą nuspręsime ar foto vertos 15EUR ar verta rizikuoti (viena bėda ta, kad mes baltieji ir mus labai greitai pastebi)
Prikabinti failai
IMGP1102.JPG
IMGP1121.JPG
IMGP1124.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:54

Vasario 11.
Iš pat ryto atvažiavom vėl pardavinėt merso. Pirkėjų buvo nemažai. Suderėjom su keistuoliu, kuris vilkėjo suknelę (dauguma vyru ir už rankučių susikibę vaikšto) ir turėjo keletą tarnų. Kadangi sutikom parduot tik už eurus, teko laukt dar kelias valandas kol juos pristatys. Per tą laiką susipažinom su Bisau mero pavaduotoju – mokęsis Maskvoje, kalbėjo rusiškai. Gavom telefono numeri (vėliau padėjo – išsuko nuo kariškių, kurie mus bandė nuskausmint už karinio forto fotografavimą). Taip pat jis suorganizavo nemokamą akreditacija fotoparuoti karnavalo metu. Atvažiavo pono tarnai su eurais, atsiskaitė, atidavėm dokumentus ir movėm neatsisukdami.
Grįžę į miestą papuolėm į patį karnavalą. Pribloškiantis. N18.
Vakarop sutikom jungtiniu Afrikos tautų karius, anie buvo nevietiniai, nekalbėjo ispaniškai. Bet labai norėjo su mumis fotografuotis (jiem baltasis – kaip mum negras Tautvydo sodyboj) pozavom kaip beždžionės zoologijos sode.
Dar viena diena lauktuvėms. Išmanėm viską ką turėjom į suvenyrus (palapinę, miegmaišius, kuprinę, rūbus, pinigus). Vėlai vakare lėktuvas (iš to pačio oro uosto kur pardavėm mašiną) į Lisaboną. Ryte išlipę turėjom laisvą dieną – prasitrynėm mieguisti (labai gražus miestas). Vakarop skrydis į Londoną. Londone lėktuvui nepavyko 2 kart nutūpti, iš trečio kart nutūpė kitame oro uoste, prisipylė kuro ir vėl kilo. Nutūpėm. Teko važiuoti per visa Londoną naktį į kitą oro uosta. Vėlavom – važiavom traukiniu, taksi, autobusu. Suspėjom. Pavargę, bet laimingi parskridom Lietuvon.
Prikabinti failai
IMGP1185.JPG
IMGP1205.JPG
IMGP1212.JPG
DSC05634.JPG
IMGP1267.JPG
IMGP1270.JPG
IMGP1315.JPG
IMGP1442.JPG
DSC05745.JPG
DSC05758.JPG
DSC05805.JPG
IMGP1534.JPG
IMGP1546.JPG
IMGP1549.JPG
IMGP1572.JPG
IMGP1581.JPG

varnos
PV Klubo narys
Pranešimai: 21
Užsiregistravo: 15 Lap 2012 11:38
Skraido_nuo: 1977-Rgp-19

AFRIKA

Standartinė varnos » 09 Bal 2014 02:58

Jei pasirodė, kad reportažas per trumpas - čia sudėta dar 1000 nuotraukų iš šios kelionės:
https://www.flickr.com/photos/varnos/se ... 971809945/

normantas
PV Valdybos narys
Pranešimai: 460
Užsiregistravo: 08 Spa 2012 21:15
Country: Lietuva
Skraido_nuo: 1975-Rgs-23
Miestas: VILNIUS

Re: AFRIKA

Standartinė normantas » 09 Bal 2014 09:02

.....jo Vaidai....visi keliones vargai atsipirko :drive: .... per festivali .
..reikia organizuotis ir praskristi....puikus reportazas

Vartotojo avataras
Igor
Pranešimai: 240
Užsiregistravo: 06 Spa 2012 14:57
Country: Lietuva
Skraido_nuo: 2007-Kov-18
Miestas: Vilnius
Susisiekti:

Re: AFRIKA

Standartinė Igor » 09 Bal 2014 12:01

Super reportažas, seniai lauktas :honor:

Skelbti atsakymą