Gal graudžiai sentimentaliai rašau, bet tai dėl to, kad taip jaučiuosi. Blogai jaučiuosi todėl, kad nūdienos atmosferos mūsų klube praradusios dvasią - tikėjimą, kad gyvenimas visiems ir visokiems po vienu dangumi yra gražus, kad gerovės supratimas gali būti bendras, kad iš aš ir tu galim padaryti Mes..
Rašau savo nuomonę, kurią užgyvenau nuo 2005 metų, kai vasaros pradžioje pirmą kartą gyvenime užsidėjau motorą ant pečių. Nuo tos dienos gyvenu kasdienį motoristų pasaulio gyvenimą pievoje, ore, forumuose, bendravime, mintyse ir širdyje. Tai mano patirtis. Sausio mėnesio klubo susirinkimas privertė sudėlioti patirtį į šį laišką Jums, kurio esmė - kiekvienas žmogus yra laisvas tiek, kol jo laisvė susiliečia su kito žmogaus laisve. Kiekvienas žmogus save išreiškia savo gyvenimu ir laisva valia pasaulyje, kuriame knibžda milijardai tokių pačių valių. Deja, bet mūsų klube bėdos yra dėl tarpusavio valių nepagarbos viena kitai, dėl žmonių asmeninių ambicijų išaukštinimo prieš visuomeninius interesus, dėl bendraminčių valios išdavystės.
Paminėsiu daug žmonių, tačiau neabejotinai daugiausiai dėmesio bus skirta Aloyzui ir Renatui. Jie juk buvo ir yra mūsų vedantieji. Taip pat apie Normantą, Kęstą, Ričardą. Ir save. Apie tai, ką kartu yra (esam) nuveikę. Atsiprašau, jei mano nuomonė užgaus kurį Jūsų ir pataisykit, jei kur esu neteisus. Aloyzo ir Renato ambicijas kurti paramotoristų kultūrą visi priėmėme ir palaikėme. Noras vystyti, gerinti ir pabrėšiu vėl – kurti motorizuotų parasparnių sporto šaką yra džiugus ir labai sveikintinas dalykas. Begalės gerų dalykų niekas kitas ir nesugebėtų padaryti. Blogų irgi. Ką reiškia kurti? Burti žmones, dalinti jiems patirtį, suteikti galimybę tobulėti, atsakyti ir rūpintis, gerinti jų kasdieną ir vystyti, vystyti, vystyti.. Be abejonės tai jautėme, jungėmės, palaikėme. Deja, Aloyzo ir Renato ambicijos viršijo viešai deklaruojamas ir be gražaus kūrimo rūbo, yra ir vienvaldžio valdymo, vienmintės kontrolės troškimas. Ambicijos kurti, valdyti ir turėti naudą dengė klubą, ULOP Federaciją, viešą žodį, pilotų mokymus ir jų įvertinimus, įrangos tiekimą, valstybės sporto finansavimą. Aloyzo atnešta vertė paramotorizmo epochai Lietuvoje stulbinanti, tačiau ne visi darbai atnešė geras pasekmes. Nūdienoj vyraujančios aktualijos yra klaidų pasėkmės.
KLUBAS.
O dabar einam prie popierių ir pradėkim nuo klubo. Sausio mėn. susirinkimo metu svarstėme klubo valdybos sudėtį ir paaiškėjo, kad klubo narių išrinkti valdybos nariai Dima ir Sauliukas nėra valdybos nariai. Normantas tik atsimušinėjo kodeksų kalba ir dengėsi nepagrįstomis priežastimis. Reikalas išsirutuliojo iki prieš tai buvusios valdybos istorijos, kuri vėl neaiškios oficialios sudėties, tačiau Normantas pats pasiūlė kreiptįs į registrų centrą ir iš jo bendra tvarka gauti dokumentus, liudijančius klubo valdymą. Taip pas mane ant stalo atsirado virš 100 dokumentų kopijų lapų, kuriuos teko su dideliu susidomėjimu išnagrinėti.
Įkūrus klubą, 2004 metais į klubo valdybą išrinkti trys nariai – Aloyzas, Elegijus ir Gintaras. Aloyzas taip pat išrinktas valdybos pirmininku, o Renatas klubo pirmininku, kuris nebuvo valdybos narys. Taip nugyventa pirmos valdžios kadencija ir 2008m. klubas renka naują valdžią.
Tai rinkimai:
O tai rezultatai:
Tikrai nežinau, kokio dydžio turėjo būti valdžios ir kasos praradimo baimė, kad už šį balsavimą pasirašiusių 27 klubo narių (iš 30) protokolas, prieš paduodant į registrų centrą, sukeičiamas kitu, netikru, pridedant originalius parašus. Protokolą tvirtina Renatas ir priduoda į registrų centrą. Protokolo data 2008 lapkričio 11 d. Registrų centras jį užregistruoja 2008 lapkričio 13 d., kuriame nurodomi kiti valdybos nariai nei išrinko klubo nariai. Vietoj manęs, Normanto ir Ričardo, užregistruojama Aloyzo, Normanto ir Ričardo Ž. valdyba, tačiau registrų centras reikalauja dar vieno dokumento, kuris numatytas pagal klubo įstatus – informuoti klubo narius prieš 30 d. dėl neeilinio susirinkimo. Melo traukinys jau nuvažiavęs ir sukuriamas informavimo dokumentas atbuline data – 2008 m. spalio 10 d. Registrų centras šį dokumentą užregistruoja lapkričio 28 dieną, kai lapkričio 11 dienos dokumentai buvo užregistruoti lapkričio 13 d. Protokole padirbti klubo narių parašai, tačiau du parašai vienodi – kaip balsavusio, ir kaip tvirtintojo – Renato. Šį dokumentą jis pats pridavė registrų centrui ir ten jis gulės per amžius. Nesuprantu, tai drąsa ar baimė?
Taip valdžios padangėse atsirado Normantas, kuris turėjo pakeisti Renatą, nes Renatas turėjo pakeisti Gregą. Normanto dvigubumo sugebėjimai čia suklestėjo, ar gali būti tikresnis klubas klube - dviguba kasa, dviguba dokumentacija, dviguba komunikacija? Aloyzo, Renato ir Normanto baimės turėjo nurimti, kai 2010 metais dėl asmeninių priežasčių pareiškiu norą ir parašau pareiškimą dėl pasitraukimo iš valdybos narių. Bet nenurimo ir istorija pasikartojo 2012 metais. Normantas pareiškimą patvirtina ir tvirtina, kad jį priduoda į registrų centrą. Mano pareiškimo Normantas priduoti negali, nes tas valdybos narys yra vaiduoklis
Ateina 2012 metų Valdybos rinkimai. Klubo nariai išrenka taip pat ir Dimą su Sauliuku Valdybos nariais, bet Registrų centre vėl Normantas ir jo įgalioti žmonės užregistruoja tą pačią amžiną klubo valdžią – Aloyzą, Normantą ir Ričardą Ž. Tai demagogijos akro lyga ;-) Ir tai tik viena akro figūra.
Minėto dokumento registrų centro išrašas yra .pdf faile ir šis forumas jo man neprikabina. Teks jį jums parsisiųsti iš ano forumo:
http://www.paramotor.lt/forumas/viewtop ... f=2&t=2704
FORUMAS.
Valdyti viešą žodį yra nepaprasta galia – nuomonių formavimas ir konkurentų žodžio kontrolė leidžia tinkamai nukreipti visuomenės sprendimų srautus sau tinkama linkme. Ričardas M. buvo šio plano dalimi ir vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, kad kol jis Aloyzui paklus, gyvens kaip inkstas taukuose, bet jei ne, nušluos nuo žemės paviršiaus.
Taigi, nuo pat forumo įkūrimo jis niekad oficialiai nepriklausė klubui. Oficialus savininkas buvo privatus asmuo, net ne klubo narys, Tadas. Ričardas niekad iš klubo forumo nepavogė. Pavogė iš Tado, o kad klubo „išmanioji“ valdžia susigriebė forumą „turėti“ po 6 metų nuo įkūrimo (2006-2012) rodo, jog jis buvo patikimose rankose. Ričardas M. patikimai klausė Aloyzo nurodymų trinti įvairius pranešimus, valė forumą nuo bet kokių konkurentų produktų garsinimų. Vieni iš ištrintųjų buvo Evaldas iš Zarasų su Top80, Dalius su Apco ir t.t. Procesas sukosi be priekaištų, Aloyzas džiaugėsi kontrole, Ričardas nauja skraidymo įranga. Jų sąjunga pabiro, kuomet išsiskyrė nuomonės dėl licencijavimo ir Ričardas pradėjo gvildent naujos licencijavimo tvarkos modelį. Tada Aloyzui bet kokia kaina reikėjo susigrąžinti forumo kontrolę, o Ričardas apsuko Aloyzo išmokintą pamoką prieš patį jį. Atsuko lazdos antrą galą ir sušėrė jį su visais garnyrais mokytojui – atbulinė cenzūra. Į ką reikalas išsirutuliojo, matėme visi.
ULOP FEDERACIJA.
Federacija yra pareiga ir atsakomybė prieš pilotus dėl valstybės skiriamų lėšų sportui paskirstymo, varžybų organizavimo, licencijavimo, pilotų mokymų reguliacijos. Pirmasis, kuris išaukštino Federacijos vertę, buvo Gregas. Deja, jis taip pat pirmas, kuris iš licencijos sukūrė produktą. 2005 metais turėjau LSPSF licenciją ir norėjau laikyti ULOPF licenciją pas Gregą, tačiau man buvo nepriimtina kaina – 800 Lt. Paradoksas - Gregas pardavinėjo licencijas, bet nesu girdėjęs, kad būtų kam pardavęs. Aloyzo ir Renato ambicijos negąsdino Grego, todėl jiems nieko nebeliko, kaip žygiuoti aukščiau (ar nepanašu į šiandieninę ULOPF-LAK-CAA situaciją?!) – pas K. Jurkėną. Nepažįstu to žmogaus asmeniškai, tačiau jų trijų partnerystė labai greitai atneša rezultatų – Aloyzas, Renatas ir Jurkėnas 2006 metais parduoda apie 30-50 (neprisimenu tikslaus skaičiaus) ULOPF licencijų pilotams po 200 Lt. Nusipirkau ir aš. Kaip vėliau, Renatui pakeitus Gregą, licencijos buvo išrašomos, aš nežinau. Gal rasis ir šie atskymai. Net ir turint Prezidento Jurkėno užnugarį licencijoms gauti, be viceprezidento kėdės niekaip nepasiekiami vlastybės finansai, mokymų reguliacija. 2008 metais Aloyzas ir Renatas sukviečia bendraminčius, inicijuoja papildomų klubų stojimą į Federaciją, prašo mūsų balsų, siūlo ir žada patraukti Gregą iš Federacijos viceprezidento pareigų. Taip ir nutiko – vieno is Federacijos visuotinio susirinkimo metu Aloyzas su Jurkėnu spaudžia Gregą ir tas atsistatydina, tuomet pasiūlomas paruoštas kandidatas Renatas ir mes visos avytės nuo galinės laktytės sukeliam renkeles. Už tai kiekvienas gauname po saldainį – Renatas iš licencijos kaip privataus intereso, tai pavers visuomeniniu interesu (paprasta, aiškia ir kiekvienam pilotui prieinama funkcine licencijavimo sistema). O kaip gavosi? Aloyzas su Renatu įkuria savo mokyklą. Renatui su Jurkėnu CAA instancijų durys atviros. Labai greitai CAA pareigūnai tvirtina vienvaldės mokyklos teises su kosminiais biuroktratiniais mechanizmais. Vystytojai tapo Para-lyžuotojais. Vienintelis šansas gauti licenciją yra tik mokykloje, kuri turi turėti aero, direktorių, patalpas, dėstytojus ir t.t. Jei viską praeisi, gausi mokinio licenciją! O ją prašom po metų persilaikyt į tikrą. Iš savo pusės pabrėšiu, kad LSPS federacijoje licenciją laikiau 3 kartus: ParaPro3, ParaPro4 ir ParaPro5. Pagarba LSPSF už tai, kad jų licencijavimo tvarka tarnauja pilotams, panieka mūsų herojams, nes jų tvarka tarnauja jiems.
Taip sulaukėme 2012 metų. Klubai siūlė savo atstovus į federaciją. Pretendentus rinko federacijos visuotinio susirinkimo balsavimas, kurį praleidau. Kęstas tapo federacijos sekretoriumi, Ričardas viceprezidentu, o Renatas prezidentu. Situacija iš šalies matėsi plika akimi: dvi skirtingos „teisybės“ – licencijavimo modeliai. Ričardo modelio esmę įsivaizduoju taip, kad išmokinti žmogų skraidyti motoparasparniu, įvertinti jo praktinius gebėjimus ir teorines žinias, gali vienas žmogus. Kvalifikuotas instruktorius. Ir tokių žmonių turi būti bent 20 Lietuvoje – norintys, galintys, darantys. Renatas tik įnirtingai gynė savo pačio įregistruotos mokyklos interesus, visaip kaip žlugdydamas naują diegiamą licencijavimo sistemą. Tikiuosi, kad senosios sistemos ir naujai diegiamos sistemos skirtumus pateiks visuomenei pati ULOPF taryba. Turiu klausimą – kodėl negali tilpti po dangumi ir mokyklos, ir instruktoriai? Atsakymą rasti buvo nesunku - todėl, kad atitinkamai pasklistų ir besimokinančiųjų bei licencijuojamų pilotų pinigai. Tai tapo tokiu stipriu motyvu, kad mokyklos ne tik nori nušluoti Ričardą ir Kęstą nuo žemės paviršiaus, bet jau ir visą ULOPF. Pasiekta tokia teisinė degradacija, kad egoistiškų ambicijų realizavimas persikėlė į LAK ir CAA.
KĘSTAS.
Bandžiau atgaminti daugelį konfliktų, daugiau ar mažiau krėtusių paramotoristų visuomenę. Vienos pusės dalyviai – Gregas, Evaldas, Dalius, Kęstas, Ričardas, Renvis, Viktorio, MadPilots komanda. Kitoj konfliktų pusėj nieko naujo – Aloyzas, Renatas, Normantas. Belieka tik pacituoti mūsų šių trijų karalių žodžius – „Kas ne su mumis, tas prieš mus“. Vienintelis galimas Aloyzo taikos kelias yra oponento pašalinimas arba pasišalinimas (Jurgis, Gregas, Dalius, Evaldas, Viktorio, Renvis), tačiau radusių savy stiprybės atstovėti poziciją prieš, radosi nedaug. Kaip partneriai tampa priešais, rodo Aloyzo ir Kęsto konfliktas. Kaip ir Ričardas, taip ir Kęstas pradžioje buvo ištikimas Aloyzo parankinis. Kęstas padėjo pašalinti Apco dilerį Dalių ir Aloyzui perimti šių sparnų atstovavimą. Taip pat vyrai įnirtingai dirbo refleksų kultūros stabdyme. Partnerystės iliuzija buvo tokia stipri, kad Aloyzas ir Kęstas įkūrė bendrą verslą – sulčių barus Vilniuje ir Alytuje. Bet vėl gi, svarbesni asmeniniai interesai už bendrus tuoj juos ir išskyrė. Toliau viskas rutuliojosi labai prognozuotai. Dauguma klubo narių palaiko žmones, o ne situaciją. Pilotai aklai seka charizma, visiškai nesigilindami į priežastis, todėl Aloyzui išstatyti Kęstą bendraminčiams kaip klubo priešą buvo itin lengva. Taip Kęstas tapo menama klubo liga (nors yra tik Aloyzo), kurią taip pat reikia mesti iš klubo. Žodžiai. Atsisukit į Kęsto nuveiktus darbus, nei vienas klubo narys nėra tiek nuveikęs mūsų pramogų labui. Kiekybinė ir kokybinė renginių virtinė dovanojo klubiečiams begalę gerų emocijų. Tai yra pats aiškiausias klubiečio įvertinimas. Vienintelis dalykas, ką prikišu Kęstui – nekultūringas liežuvio elgesys. Matyt, žmogaus natūra tokia, kad pyktį ir nepasitenkinimą išreiškia įžeidimais. Sunku, bet įmanoma, kiekvienam žmogui keisti savo elgesį, ypač liežuvio. O dėl vieno dalyko man pačiam labai smalsu – kaip Aloyzas nesusipyksta su Renatu? Juk ir UAB akcininkai - verslo partneriai kartu tiek metų. Vadinasi, susitaria, tartis moka.
Nepalaikau nei vieno žmogaus šioje konfliktų virtinėje, bet galiu palaikyti darbus ir įdomias idėjas. Neprisirišu prie asmenybių, bet prisirišu prie bendro tikslo. Savo asmeninius tikslus realizuoju taip, kad nemaišytų bendram tikslui. To tikiuosi ir iš šalia esančio. Aš neteikiu priekaištų dėl mano asmeninių ambicijų klubo valdymo dviguboje istorijoje, tačiau aš turiu eilinio klubo nario priekaištą – kodėl išdavėte mūsų pasitikėjimą?
Sustokim, nurimkim, išpažinkim, išgyvenkim, gyvenkim. Vietos ne tik danguje, bet ir po dangumi visiems užteks. Ir pinigų visiems užteks. Keiskimės ir iš naujo mokinkimės gyventi šalia vienas kito. Keiskime suvokimą ir elgesį. Gerbkime ir branginkime žmones ir santykius. Nesvarbu, kokie piešinėliai puoš kombezus, svarbu, kad kiekvienas galėtume priimti kitą žmogų pasidalindami bendrumu, o skirtumus palikdami nuošaly. Reikės laiko, daug noro, mokinimosi tartis ir tarimosi. To ir renkamės į susirinkimus – išgyventi istoriją, išspręsti dabartį ir kurti ateitį.
Aivaras
Sustokim, nurimkim, išpažinkim, išgyvenkim, gyvenkim.