VGC Rally 2018
Parašytas: 20 Rgp 2018 19:13
Šiumetinis (jau 46-as) tarptautinis VGC sąskrydis vyko Vokietijoje, buvusioje sovietinėje Borstel karo aviacijos bazėje prie
pat Stendal'io miesto. Atvykstančius prie įvažiavimo iškart pasitinka Mig-21UTI. Kažkada šie triukšmingi "paukščiai" čia
karaliavo, nes ši teritorija prilklause Rytų Vokietijai, tuomet sutrumpintai vadinamai VDR. Po karo sovietai nutiesė Mig'ams 2 km ilgio betoninį kilimo-tūpimo taką, kuriuo dabar sėkmingai naudojasi žymiai taikesni
orlaiviai. Tačiau netoliese stūkso milžiniški, dar Trečiojo Reicho laikais statyti angarai, nes 1935 metais vokiečiai čia įkurė
karinę oro desanto pajėgų bazę. Pastatai tokie dideli, kad viename jų jau 15 metų kampe dulkantis AN-2 atrodo kaip koks
ULO. Olandai man tvirtino, kad minėtas lėktuvas iki šiol priklauso kažkokiam daktarui iš Lietuvos. O ar tasai daktaras tikrai
susijęs su medicina, į šį klausimą jie man atsakyti negalėjo Kaip ten bebūtų, bet šalia to lėktuvo į angarą tilpdavo didžioji
dalis sąskrydžio dalyvių sklandytuvų, o jų į renginį atgabenta 82 iš 20-ies Europos šalių. Kitame angare, tiksliau - maždaug
šeštadalyje viso angaro ploto vyko brifingai ir sąskrydžio pramoginiai renginiai. Tuokart įsitikinau, kad erdvės kartais gali būti
ir per daug - nuo po teritoriją išsibarsčiusio kempigo iki brifingų vietos kasryt tekdavo pėdinti daugiau, kaip puskilometrį. Į starto
vietą vakariniame KTT gale (nes vyravo pietryčių vėjas) beveik visi vykdavo nuosavais automobiliais, nes ji buvo toliau, kaip
už 2km nuo stovyklavietės. Jeigu tą atstumą įveikdavai už sparno į startą lydėdamas sklandytuvą, svilinant 38'C karščiui noras
skristi dažniausia praeidavo dar net nepasiekus KTT pradžios. Starte - vienintelė vieta šešėliui - kurio nors sklandytuvo sparnas: Stovyklavietėje visi buvo išsibarstę kas kur, po vienišais medžiais, kurių aerodrome, kaip taisyklė, nebūna daug. Mums
tuokart pasisekė atvykti anksčiau, kol dar buvo "laisvų medžių", tad turėjo progą apsistoti bene tankiausiai apaugusioje
vietoje už bombų pylimo. Tiesa, tas pylimas visiškai užstodavo vėją (paskutinį vakarą tai laaabai pasiteisino, tačiau apie
tai - vėliau). Šalia su savo kemperiu įsikūrė Andrew Jarvis - buvęs gydytojas iš Jungtinės Karalystės, kuris sąskrydžio
metu buvo išrinktas naujuoju VGC Prezidentu. Žodžiu, susidarė netikėta proga "papiktnaudžiauti" kaiminystės ryšiais Bus daugiau.
pat Stendal'io miesto. Atvykstančius prie įvažiavimo iškart pasitinka Mig-21UTI. Kažkada šie triukšmingi "paukščiai" čia
karaliavo, nes ši teritorija prilklause Rytų Vokietijai, tuomet sutrumpintai vadinamai VDR. Po karo sovietai nutiesė Mig'ams 2 km ilgio betoninį kilimo-tūpimo taką, kuriuo dabar sėkmingai naudojasi žymiai taikesni
orlaiviai. Tačiau netoliese stūkso milžiniški, dar Trečiojo Reicho laikais statyti angarai, nes 1935 metais vokiečiai čia įkurė
karinę oro desanto pajėgų bazę. Pastatai tokie dideli, kad viename jų jau 15 metų kampe dulkantis AN-2 atrodo kaip koks
ULO. Olandai man tvirtino, kad minėtas lėktuvas iki šiol priklauso kažkokiam daktarui iš Lietuvos. O ar tasai daktaras tikrai
susijęs su medicina, į šį klausimą jie man atsakyti negalėjo Kaip ten bebūtų, bet šalia to lėktuvo į angarą tilpdavo didžioji
dalis sąskrydžio dalyvių sklandytuvų, o jų į renginį atgabenta 82 iš 20-ies Europos šalių. Kitame angare, tiksliau - maždaug
šeštadalyje viso angaro ploto vyko brifingai ir sąskrydžio pramoginiai renginiai. Tuokart įsitikinau, kad erdvės kartais gali būti
ir per daug - nuo po teritoriją išsibarsčiusio kempigo iki brifingų vietos kasryt tekdavo pėdinti daugiau, kaip puskilometrį. Į starto
vietą vakariniame KTT gale (nes vyravo pietryčių vėjas) beveik visi vykdavo nuosavais automobiliais, nes ji buvo toliau, kaip
už 2km nuo stovyklavietės. Jeigu tą atstumą įveikdavai už sparno į startą lydėdamas sklandytuvą, svilinant 38'C karščiui noras
skristi dažniausia praeidavo dar net nepasiekus KTT pradžios. Starte - vienintelė vieta šešėliui - kurio nors sklandytuvo sparnas: Stovyklavietėje visi buvo išsibarstę kas kur, po vienišais medžiais, kurių aerodrome, kaip taisyklė, nebūna daug. Mums
tuokart pasisekė atvykti anksčiau, kol dar buvo "laisvų medžių", tad turėjo progą apsistoti bene tankiausiai apaugusioje
vietoje už bombų pylimo. Tiesa, tas pylimas visiškai užstodavo vėją (paskutinį vakarą tai laaabai pasiteisino, tačiau apie
tai - vėliau). Šalia su savo kemperiu įsikūrė Andrew Jarvis - buvęs gydytojas iš Jungtinės Karalystės, kuris sąskrydžio
metu buvo išrinktas naujuoju VGC Prezidentu. Žodžiu, susidarė netikėta proga "papiktnaudžiauti" kaiminystės ryšiais Bus daugiau.