VGC Rally 2017
Parašytas: 16 Rgp 2017 20:00
Tarptautiniai VGC sąskrydžiai vyksta kasmet, kuriuoje nors Europos šalyje, Ši tradicija tęsiasi jau 45 metus ir 2017 metgų
renginys vyko Vengrijoje, šalia pramoninio Dunaujvaros miesto. Lietuvą tuokart atstovavo dviguba - 2 šeimų komanda. Jauniausiam mūsų šalies dalyviui - Reinhardui Ivanauskui - vos pusantrų metų. Po aerodromą dažniausia jis važinėdavo
"specialiuoju", Linos Ivanauskienės valdomu transportu. Žemiau - Linos reportažas apie renginį:
Rugpjūčio 1-10 dienomis Vengrijoje, Dunaújváros aerodrome vyko jubiliejinis 45-asis Tarptauninis VGC Ralis. Jame dalyvavo daugiau
nei 100 pilotų su daugiau nei 60 senovinių orlaivių, suvažiavusių iš viso pasaulio. Sklandytuvai stebino savo išskirtinėmis formomis,
spalvomis ir unikalumu. Šio sąskrydžio metu dalyviai galėjo grožėtis net dvejais MINIMOA sklandytuvais. Lietuviams labiau žinomi kaip BIRŽIETIS vardu.
Lenkti it gulbės sklandytuvo sparnai priverčia aikčioti kiekvieną, stebint jį tiek ant žemės, tiek grakščiai sklendžiant danguje. Nepaliko abejingų ir DSF Habicht akrobatinis pasirodymas Nacionalinio vakaro metu, atliekamas Christoph Zahn. Nuaidintys piloto džiaugsmingi
šuksniai baigiant pasirodymą kelių metrų aukštyje, priverčia visus atsakyti tuo pačiu ir palydėti pilotą garsiais plojimais bei ovacijomis. Netrūko ir vadinamųjų oldtimer‘ių pasirodymų. R-18 KANYA su polikarpovo Po -2 varikliu ore skambėjo taip tarsi virš galvų skraidytų mūsų
garsios ANBO eskadrilės lėktuvas. Stebėtis privertė ir garsus PZL-101 Gawron pasisveikinimas iš dangaus atskriejęs tiesiai virš galvų. O labiausiai stebino ir daugumą dalyvių žavėjo kas vakarą į orą kylančių net trijų AN-2 gausmai. Šie dideli ir garsūs lėktuvai
Vengrijoje vis dar naudojami laukų tręšimui. Kasmetinis renginys šiemet labai gerais sklandymui orais visgi nelepino. Oro temperatūra svyravo tarp 38 - 42 C.
Štai čia jau įsiterpsiu ir aš - buvo taip karšta, kad jau antrąją renginio dieną nuvažiavom į parduotuvę pirkti pripičiamo baseino.
Dėl kasdieninių alinančių karščių laiko jame teko praleisti, turbūt, daugiau, nei sklandytuvo kabinoje.
Baseinas kartu atlikdavo dar ir šiokią-tokią gėrimų aušinimo funkciją... Aerodromo apylinkės vaizdingumu, deja, nepasižįmėjo. Šiaurėje, vos už kelių kilometrų pramoninis Dunaujvaros miestas (kažkas
panašaus į mūsų Elektrėnus) su didžiule metalo gamykla iš kurios kaminų dieną-naktį rūkdavo tamsūs dūmai (vengrai tvirtino, kad
dabar gamykla tedirba vos 10% pajėgumu). Iš kitos pusės - atominė elektrinė. 3 km į rytus nuo aerodromo teka Dunojaus (každada
žydro) upė. Į vakarus - laukai, kiek akys temato. Žodžiu aerodromo "panorama" akį nelabai tedžiugino: .
Pakilus aukščiau (jeigu pavykdavo "prasimušt" pro nuolat tvyrojusią inversiją) Dunaujvaros mieste aiškiai matėsi didžiulis
vienodos - rūdžių spalvos plotas su stambiais pastatais - minėtos metalo gamyklos teritorija. Įdomu, kaip visa tai atrodė
įmonei veikiant 100% pajėgumu?
Bus daugiau
renginys vyko Vengrijoje, šalia pramoninio Dunaujvaros miesto. Lietuvą tuokart atstovavo dviguba - 2 šeimų komanda. Jauniausiam mūsų šalies dalyviui - Reinhardui Ivanauskui - vos pusantrų metų. Po aerodromą dažniausia jis važinėdavo
"specialiuoju", Linos Ivanauskienės valdomu transportu. Žemiau - Linos reportažas apie renginį:
Rugpjūčio 1-10 dienomis Vengrijoje, Dunaújváros aerodrome vyko jubiliejinis 45-asis Tarptauninis VGC Ralis. Jame dalyvavo daugiau
nei 100 pilotų su daugiau nei 60 senovinių orlaivių, suvažiavusių iš viso pasaulio. Sklandytuvai stebino savo išskirtinėmis formomis,
spalvomis ir unikalumu. Šio sąskrydžio metu dalyviai galėjo grožėtis net dvejais MINIMOA sklandytuvais. Lietuviams labiau žinomi kaip BIRŽIETIS vardu.
Lenkti it gulbės sklandytuvo sparnai priverčia aikčioti kiekvieną, stebint jį tiek ant žemės, tiek grakščiai sklendžiant danguje. Nepaliko abejingų ir DSF Habicht akrobatinis pasirodymas Nacionalinio vakaro metu, atliekamas Christoph Zahn. Nuaidintys piloto džiaugsmingi
šuksniai baigiant pasirodymą kelių metrų aukštyje, priverčia visus atsakyti tuo pačiu ir palydėti pilotą garsiais plojimais bei ovacijomis. Netrūko ir vadinamųjų oldtimer‘ių pasirodymų. R-18 KANYA su polikarpovo Po -2 varikliu ore skambėjo taip tarsi virš galvų skraidytų mūsų
garsios ANBO eskadrilės lėktuvas. Stebėtis privertė ir garsus PZL-101 Gawron pasisveikinimas iš dangaus atskriejęs tiesiai virš galvų. O labiausiai stebino ir daugumą dalyvių žavėjo kas vakarą į orą kylančių net trijų AN-2 gausmai. Šie dideli ir garsūs lėktuvai
Vengrijoje vis dar naudojami laukų tręšimui. Kasmetinis renginys šiemet labai gerais sklandymui orais visgi nelepino. Oro temperatūra svyravo tarp 38 - 42 C.
Štai čia jau įsiterpsiu ir aš - buvo taip karšta, kad jau antrąją renginio dieną nuvažiavom į parduotuvę pirkti pripičiamo baseino.
Dėl kasdieninių alinančių karščių laiko jame teko praleisti, turbūt, daugiau, nei sklandytuvo kabinoje.
Baseinas kartu atlikdavo dar ir šiokią-tokią gėrimų aušinimo funkciją... Aerodromo apylinkės vaizdingumu, deja, nepasižįmėjo. Šiaurėje, vos už kelių kilometrų pramoninis Dunaujvaros miestas (kažkas
panašaus į mūsų Elektrėnus) su didžiule metalo gamykla iš kurios kaminų dieną-naktį rūkdavo tamsūs dūmai (vengrai tvirtino, kad
dabar gamykla tedirba vos 10% pajėgumu). Iš kitos pusės - atominė elektrinė. 3 km į rytus nuo aerodromo teka Dunojaus (každada
žydro) upė. Į vakarus - laukai, kiek akys temato. Žodžiu aerodromo "panorama" akį nelabai tedžiugino: .
Pakilus aukščiau (jeigu pavykdavo "prasimušt" pro nuolat tvyrojusią inversiją) Dunaujvaros mieste aiškiai matėsi didžiulis
vienodos - rūdžių spalvos plotas su stambiais pastatais - minėtos metalo gamyklos teritorija. Įdomu, kaip visa tai atrodė
įmonei veikiant 100% pajėgumu?
Bus daugiau