Tradicinis tarptautinis VGC sąskrydis šiemet vyko Suomijoje, Rayskala aerodrome, liepos 25 - rugpjūčio 4 dienomis.
Greičiausia, dėl tolimo atstumo tarp šiaurietiškos Suomijos ir vakarinės Europos dalies, į Rayskalos aerodromą šiemet susiriniko tik
10-ies šalių atsovai, įskaitant pačius renginio organizatorius. Tai dvigubai mažiau, nei įprasta matyti tokio mąsto VGC renginiuose.
Nelabai gausiame, tačiau pačių ištikimiausių VGC narių gretose būta ir atstovų iš Lietuvos:
Pirmąsias sąskrydžio dienas dalyvius lepino puikūs, visai ne šiaurietiški orai, todėl veiklos netrūko tiek skraidantiems, tiek ir
užsiimantiems kitokia veikla (akivaizdu, kad "Genuine Product of Finland" gali būti ne tik degtinė "Finlandia"):
Įdomiausia, kad pirmosiomis dienomis į vietinius grybus labai nepatikliai žiūrėjo mūsų palapinės kaimynai - olandai,
vokiečiai, šveicarai (pasirodo, kad jie net nesugeba atskirti raudonviršio nuo musmirės... ). Tik pamatę, kad iš miško
parsineštus grybus sėkmingai valgo net mūsų dešimtmetis sūnus, pirmieji jų paragauti išdrįso olandai. Na, o toliau - iš
kažkur staiga atsirado didžiulė elektrinė keptuvė ir vakarais vaizdelis būdavo maždaug toks:
Kur iš tikrųjų dygsta suomiški grybai, visai nesunku pastebėti net iš oro. Pakilus aplink - vien miškai ir ežerai. Tarp jų įsispraudęs
Rayskalos aerodromas. Vienas iš dviejų pakilimo takų (12/30) atsiveria tiesiai į ežerą (jei nespėsi pakilt, tai bent išimaudysi...)
Neįprastai šilti orai džiugino visą pirmąją savaitę, kuomet dienomis temperatūra pakildavo iki 27-28'C, o vakarais - atvėsdavo
iki 17-18'C. Tuomet, norint "sušilti", pakakdavo murktelt į ežerą, kur vanduo - 24-25'C (arba prieš tai dar apsilankyti tradicinėje,
kiekvieną vakarą veikusioje saunoje).
Saulė nors ir pasislėpdavo už horizonto, iki pat ryto tvyrodavo prieblanda, kurioje net knygą laisvai galima skaityti:
Deja, vėliau VGC sąskrydį pamėgo lietus, kuris prasidėdavo iškart po rytinio brifingo ir baigdavosi tik vakarop. O naktimis kaip
tyčia - nė lašo! Tik paskutinės dienos popietė, lyg desertas šventės pabaigoje, suteikė galimybę dar kartą pakiltį atsisveikinimui
su Rayskala. Tiesa, pats ilgiausias mano skrydis buvo renginio pradžioje ir truko beveik tris su puse valandos - vėl turėjau puikią
progą paskrieti su savo buvusiuoju Ka-6e, kuris prieš tris metus "išsikraustė" į Italiją. Daugiausia kartų (net tris) į orą kilau su
lenkišku dviviečiu SZD-9 "Bocian", nes mano jauniausias sūnus - 10-metis Martynas labai norėjo skristi kartu.
Minėtas sklandytuvas pasižymi labai erdvia kabina. Neskaitant parašiuto, dar prireikė net trijų pagalvių ir vaikiškos autokėdutės, kad
sūnus pagaliau galėtų pasiekti vairolazdę. O tai buvo būtina, kad įsitikint, jog skraidymas kompiuteriniu simuliatoriumi nenuėjo veltui...
Pats egzotiškiausias buvo skrydis su vos 125 kg tesveriančiu Pik-5c atvira kabina. Tokiems skrydžiams reikia atitinkamai
apsirengti (čia ypač praverčia odinis šalmas arba bent ausis dengianti žieminė kepurė). Tačiau paskutinė skraidymų diena
jau ėjo į pabaigą ir pasitaikius netikėtai progai dar ieškoti tinkamos aprangos jau net nebuvo kada...
Šiam sklandytuvui galima naudoti ir gaubtą, visiškai uždengiantį kabiną, bet tuokart jo šalia nebuvo. Tad į kabiną "plika galva"
įsiropščiau net nedvejodamas. Puikiai žinojau, kas manęs laukia, nes prieš metus Olandijoje labai panašiomis sąlygomis atviroje
Ka-6CR kabinoje esu praleidęs tris valandas ir po to nė kiek nesigailėjau, nors ir kažkur tarp debesų praradęs beisbolo tipo kepuraitę.
Taigi, tuokart nutūpiau "be nuostolių", nes akiniai nuo saulės laikėsi patikimai. O teigiamų emocijų pasisėmiau su kaupu!
VGC Rally 2016
Forumo taisyklės
Kas ir kur Skraido
Kas ir kur Skraido
- elisfly
- PV Klubo narys
- Pranešimai: 289
- Užsiregistravo: 25 Sau 2013 19:06
- Country: Lietuva
- Skraido_nuo: 1997-Bir-25
- Miestas: Vilnius
Re: VGC Rally 2016
Suuupeeerrr.
Malonaus skrydžio jums linki stiuardesė ŽANA
http://www.youtube.com/watch?v=kmIBTgsRyTc
http://www.youtube.com/watch?v=kmIBTgsRyTc