Tęsinys...
Šiumetinio VGC sąskrydžio metu, deja, taip ir liko neįgyvendinta svajonė paskrist su "bufetu" (taip anglišką 2-vietį sklandytuvą
Slingsby T-21 dažniausia pravardžiuoja Lietuvos VGC klubo nariai). Na, stebint iš pašalies, sklandytuvams būdingu grakštumu
minėtas skraidymo aparatas tikrai nepasižymi
Tačiau pasirodo, kad teiginys "kaip atrodo, taip ir skrenda" toli gražu, ne visuomet yra panacėja. Bent jau angliškam "bufetui"
jis tikrai negalioja. Per VGC sąskrydžius prie Slingsby T-21 visuomet nutįsta ilgos norinčių su juo paskristi eilės. Ne išimtis ir 2014 m.
renginys - į Arnborg'ą buvo atvežti net keturi tokie sklandytuvai ir skraidymo dienomis visi buvo "apgulti" nuo ryto iki vakaro.
Išbandžiusieji "bufetą" pasakojo, kad skrendant su juo yra galimybė termikus pajust tiesiog savo "kailiu" - jei nesi labai apsikutojęs
rūbais, kūno oda iškart jaučia, kada patenki į šiltesnę oro masę. Taip, atvira kabina tikrai turi savo "šarmo".
Hutter-17 - neabejotinai pats mažiausias sąskrydžio atstovas. Sukonstruotas 1934 m. Jo sparnų "mojis" (nežinau, kodėl
lituanistai siūlo tokį keistą terminą) - tik 9,7 m. Šį mažylį į Arnborgą atsivažė dabartinis VGC Prezidentas - Nick Newton'as.
Su čekišku analogu (jei neklystu) per VGC 2011 Austrijoje skrido Benas. Kaip jis jame susirangė, iki šiol nesuvokiu...
.
Visų VGC renginių puošmena - Slingsby T-13 "Petrel". Išlikęs vienintelis egzempliorius, kuris kruopščiai atrestauruotas ir sėkmingai skraido
iki šiol. Ryškiai raudonas, log koks "Ferrari", tačiau tai - angliškas "produktas". Nenuostabu, kad į šio ilgasparnio kabiną sėda tik "išrinktieji"...
Kažkuo panašus į "Petrel" (gal todėl kad gimęs tais pačiais - 1938 m), tik kuklesnių matmenų, šveicariškas "Moswey-3"
Dėl kilmės nesuabejosi vien pažiūrėjęs į spalvą - nežinau, kodėl šveicarai savo sklandytuvus dažo geltonai ir dar taip intesyviai, lyg koks "kaimiško
kiaušinio trynys". Ir dar, žinoma, raudona juosta su baltu kryžiumi ant kilio. Mano aštuometis sūnus net pasimetė - šis sklandytuvas iš ligoninės?
Tarpukario pabaigoje firmos Schempp-Hirth gamintas "Minimoa" buvo priskiriamas super-sklandytuvų kategorijai. Tokį turėjo
ir mūsų sklandytojai, tiesa, pagamintą ne vokiečių firmos, o Lietuvos meistrų, pagal vokiškus brėžinius. Lietuviškas "Minimoa"
buvo pakrikštytas "Biržiečiu" bei sėkmingai skaidė iki pat nepriklausomybės praradimo 1940 m. birželį ir dar pirmaisiais
sovietinės okupacijos metais. Į vokiečių rankas "Biržietis" pateko 1941 m. vasarą, tačiau, kadangi buvo pagamintas lietuvių,
į Vokietiją nebeišvežtas (kaip, pvz., Mu-13d LY-KEVA, žiūr.:
viewtopic.php?f=31&t=352)
Šis, dar šviežiais dažais kvepiantis "Minimoa" tai pat ne vokiškos kilmės. Tai - Lenkijoje, Jezow sklandytuvų įmonėje neseniai pagaminta replika.
Prancūziškos elegancijos pavyzdys - Breguet 905 "Fauvette". Sukurtas 1958 metais, tuomet dar tik naujai atsiradusios -
"standartinės" sklandytunų klasės atsovas. Šio laikmečio konstrukcijoms labai būdingas bruožas - "V" formos uodega.
To laikotarpio sklandytuvų konstravimo tradicijų laikėsi ir sovietai. Antonovo A-15, lyginant su tarpukario medinukais - tikras
"heavy metal". Dar pamenu A-15 skraidant Lietuvoje, nupoliruotus iki veidrodžio ir pravardžiuojamus "karštais peiliais".
1977 m. LTSR čempionate su dviem tokiais skrido klaipėdiečiai. Dabar išlikę vos trys skraidantys A-15. Vienas jų yra Lietuvoje.
Šio sąvininkas - Peter Ocker iš Vokietijos.
Na, o čia pirmas įspūdis, jog nuotraukoje - sraigtasparnis. Bet vėliau pamatai ir sparnus... Taip, tai - motosklandytuvas HB-23/2400 Scanliner.
Nors avia literatūroje prie HB-23 dažnai rašomas kažkoks čekiškai-slovakiškas vardas, kurį tardamas liežuvį gali nusilaužt - "Brditschka"
Tačiau neįprastas ne tik šio motosklandytuvo pavadinimas, bet ir pati jo konstrukcija. Variklis, kaip ir dera "paramotorinėms
tradicijoms", yra už pilotų nugaros. Bet propeleris - tiesiog "joja" ant liemens, užmautas ant jo viršutinės dalies.
2014 m. tarptautinio VGC sąskrydžio metu buvo ir daugiau motorizuotos egzotikos. Vieną pusdienį vyko nedidelė lėktuvų paroda. Greta jau
minėtų legendinių PIPER Cub J-2 danai demonstravo keletą savų konstrukcijų. Pasitaikė ir vienas, kitas orlėkis, mėgejų pagamintas iš rinkinių.
Faktas, kad minėta lėktuvų paroda buvo gana "santūri", lyginant su tuo, ką teko matyti Danijos aviacijos istorijos muziejuje
prie Skjern miestelio. Atvykus pasitinka štai toks vaizdas.
Viduje - įdomu ir suaugusiems, ir vaikams, bet tai jau atskira tema...
Pabaiga
