Daugiarotoriniai (multi-rotor) skrajojimo aparatai pastaruoju metu progresuoja, bene, labiausiai. Ir šiam dinamiškam
procesui daugiausia įtakos turi 2 veiksniai - kompiuterizacija bei elektros jėgainių tobulėjimas. Abiejų energijos šaltinis
yra tas pats, t.y. - elektra, todėl ir darni "smegenų-raumenų" sąveikia realizuojama papraščiau, nei kad, pvz, komiuterio
"suporinimas" su vidaus degimo varikliu. Jei klasikinės schemos orlėkio pasyvų stabilimą lemia aerodinaminės jėgos, tai
daugiarotorinis aparatas yra absoliučiai priklausomas nuo kompiuterio. Pastarasis valdo viską, atatinkamai reaguodamas
į žmogiškas komandas arba jas ignoruodamas, jei kuris nors "piloto" veiksmas, anot kompiuterio, būna perdaug pavojingas.
Visa tai vadinama "fly-by-wire" sistema, kuri iki daugiarotorinių "žaisliukų" (populiarai vadinamu "dronais") atsiradimo buvo
naudojama tik kariniuose, o netrukus ir civiliniuose komercines aviacijos orlaiviuose. Bet, kiap sakoma, apetitas didėja
bevalgant - multi-rotoriai vis didėja, aiškiai pretenduodami artimiausiu metu pradėt skraidinti jau ir žmones. Vienas
pavyzdžių - žemiau esančiame video. Tiesa, jo pradžia gan nuobodi (daug plepalų), o realus veiksmas prasideda nuo 10-os
minutės. Aparato korpusas - anglies pluošto, tiesiog "pasiskolintas" iš F-1 bolido, atmetus nereikalingas dalis. Žmogaus
vietą kol kas dar užima manekenas. Pabaigoje net pademonstruojamos pretenzijos į nerangią akrobatiką, su kuria sugeba
susidoroti šio ultramodendaus lakiojimo aparato kompiuteris. Ketinant skraidinti žmogų, pastarasis neabejotinai bus
dubliuojamas, kad netikėtai sutrikus elektroninėms "smegenims", valdymą perimtų atsarginis kompiuteris, - be jo toks
orlėkis imtų skristi ne ką geriau už plytą ar fortepijoną...